Santrauka

Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia: istorija ir architektūra

Dalia Vasiliūnienė

Žemaičių Naumiesčio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia – tai viena iš nedaugelio lig šiol Lietuvoje išlikusių XVIII a. antrojoje pusėje statytų medinių bažnyčių. Karaliaus Stanislovo Augusto skirta privilegija Kvėdarnos seniūnija kartu su jai priklausiusiu Naumiesčiu 1766 m. atiteko LDK pataurininkiui Mykolui Aleksandrui Ronikeriui. M. Ronikeris Žemaičių Naumiestyje ant aukštos kalvos 1781 m. jai suteikė parapijos teises. Remiantis XIX a. dokumentais, galima teigti, kad nuo pat pastatymo bažnyčios planas ir pagrindiniai architektūros elementai nesikeitė, remontų metu jie buvo tik atnaujinami, kito detalės. Tiesa, buvo tvarkomas šventorius, o XIX a. antrojoje pusėje įgyta nauja vidaus įranga. XVIII a. ketvirtajame ketvirtyje statyta Žemaičių Naumiesčio bažnyčia išlaikė baroko stiliaus mediniams sakraliniams pastatams būdingą architektūrą. Tai kryžminio plano vienanavė bažnyčia su vienu nedideliu bokštu virš kryžmos. Jos vidaus erdvė vientisa, presbiterijos dalis vienodo pločio bei aukščio kaip ir nava, pagrindinio korpuso šonuose yra prijungtos dvi stačiakampės, tokio pat kaip nava aukščio koplyčios. Erdvus vagonų choras užima visą navos plotį, anksčiau jis buvo siauresnis ir atitvertas. Svarbų vaidmenį interjero spalviniam sprendimui vaidina gana aktyvi, apie 1970 m. sukurta sienų bei lubų polichromija. Žemaičių Naumiesčio bažnyčios statytojai greičiausiai buvo vietos meistrai. Skirtingo laikotarpio meno objektai šioje bažnyčioje harmoningai dera tarpusavyje, daugelis jų yra aukšto meninio lygio.