Santrauka

Baisogalos valsčiaus vandenvardžiai

Laimutis Bilkis

Baisogalos valsčiaus vandenvardžiai, t. y. upių, upelių, griovių, ežerų bei visų šių objektų dalių vardai, yra surinkti 1935 m. Tuomet Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos iniciatyva buvo renkamas visas Lietuvos žemės vardynas.

Svarbiausios Baisogalos vandenvardžių kilmės, semantikos (motyvacijos) ir darybos ypatybės yra šios: 1) kilmės požiūriu išskirtini indoeuropietiškojo, bendrabaltiškojo, lietuviškojo sluoksnio ir iš kitų kalbų žodžių kilę vandenvardžiai; 2) indoeuropietiškajam sluoksniui priklauso tie, kurie galėjo atsirasti dar prieš lietuvių ir apskritai baltų kalbų susidarymą; tokiais galima laikyti vandenvardžius Dotnuvėlė, Karupis, Palõnas; 3) bendrabaltiškųjų vandenvardžių grupę sudaro tie, kurių kilmę galima paaiškinti lietuvių kalbai labai artimų baltų (latvių, prūsų) kalbų duomenimis; jiems priskirtini upėvardžiai Kiršinas, Vilpesys; 4) lietuviškojo sluoksnio vandenvardžių kilmei paaiškinti pakanka lietuvių kalbos žodžių, be to, yra aiškūs ir jų atsiradimo motyvai; tokių yra daugiausia – 59; 5) iš kitų kalbų žodžių kilusių vandenvardžių kilmės šaltinis yra slavų kalbos; šiam sluoksniui priskirtini upėvardžiai Bydlago upelis, Spadavas ravas; 6) dažniausi vandenvardžių atsiradimo motyvai yra vandens fizinės savybės, t. y. spalva, skonis, kvapas, tekėjimo ypatybės, taip pat krantų bruožai; be to, yra nemaža augalinės bei gyvūninės semantikos (motyvacijos) ir priklausomybę rodančių upių bei ežerų vardų; 7) darybos požiūriu vandenvardžiai yra pirminiai, t. y. sutampantys su bendriniais žodžiais, ir antriniai, t. y. sudaryti panaudojant papildomas darybos priemones; 8) antriniai vandenvardžiai yra vediniai, dūriniai ir sudėtiniai; dažniausiu ir produktyviausiu laikytinas priesaginis darybos būdas (28 vediniai), kiek mažiau produktyvus sudūrimas (22 dūriniai), po to eina galūnių vediniai (8), sudėtiniai vandenvardžiai (6) ir priešdėlių vediniai (2).