Santrauka

Norkūnų piliakalniai

Gintautas Zabiela

Užnemunėje apie 5 km nuo Balbieriškio į pietryčius Nemuno kairiajame krante Norkūnų kaime yra 2 piliakalniai, tyrinėti 1964–1965 ir 2002 m. Abu piliakalniai vienas nuo kito nutolę per 750 m ir sudaro skirtingus archeologijos paminklų kompleksus.

Pirmasis piliakalnis įrengtas Mikasos dešiniajame krante. Iš jo išliko tik aikštelės fragmentas, 1,5 m aukščio pylimas ir į pietus nuo jo buvusi apie 0,5 ha ploto papėdės gyvenvietė. Pylimo tyrimų metu nustatyta, kad jis supiltas per du kartus: pirmaisiais amžiais po Kr. ir III–IV a. Papėdės gyvenvietėje atidengtas bendras 80 m2 plotas, aptikti tik kultūrinio sluoksnio likučiai su negausia grublėta ir brūkšniuota keramika.

Antrasis piliakalnis įrengtas Skardupio kairiajame krante. Iš jo išliko tik 45 m ilgio ir 5 m aukščio pylimas ir į vakarus nuo jo buvusi apie 1,5 ha ploto papėdės gyvenvietė. Pylimas tyrinėtas trijose vietose, papėdės gyvenvietėje ištirtas bendras 530 m2 plotas padarant jos 2–3 m pločio iki 72 m ilgio pjūvį. Piliakalnis ir papėdės gyvenvietė buvo įkurta daug ankstesnės čia buvusios akmens amžiaus (paleolito) gyvenvietės vietoje. Papėdės gyvenvietė pagal aptiktus radinius (daugiausia ūkinėse duobėse rastą lipdytą grublėtą, brūkšniuotą, lygiu paviršiumi bei gludintą keramiką) datuojama I tūkstantmečiu. Iš radinių išsiskiria grublėto puodo dugnas su įspaustu ženklu jame. Piliakalnio pylimas buvo supiltas pirmaisiais amžiais po Kr., vėliau kelis kartus remontuotas ir naudotas iki II tūkstantmečio pradžios.

Pirmajame Norkūnų piliakalnyje XVI–XVIII a. buvo įrengtos kaimo kapinės. Čia ištirti 34 šio laikotarpio kapai su menkomis įkapėmis: geležiniais kriauniniais peiliais, diržų sagtimis, monetomis.

Nustatyta, kad abiejose vietose iš pradžių buvo tik gyvenvietė, o piliakalnių pylimai supilti vėliau. Piliakalniai skiriami jotvingiams.