Santrauka

Latviškoji tapatybė

Auksė Noreikaitė

Biržų valsčius yra netoli Latvijos sienos, o tai lėmė glaudžius gyventojų ryšius su Latvija. Straipsnyje analizuojamos latvių gyvenimo Biržų valsčiuje ypatybės bei lietuvių ryšiai su Latvija.

Biržų valsčiuje nuo seno gyveno nemažai latvių, kurie prisidėjo prie krašto ekonominės gerovės ir prieškariu aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje, stengdamiesi išsaugoti savo latviškąją tapatybę. Šiuo metu Biržų apylinkėse latvių likę nedaug – daug jų buvo ištremta į Sibirą, emigravo į Vakarus, išsikėlė gyventi į Latviją arba pasklido po kitus Lietuvos kaimus, miestelius ar miestus. Šiuo metu dauguma latvių ar latviškos kilmės Biržų apylinkių gyventojų save laiko daugiau lietuviais, o jų latvišką tapatybę primena latviškos kilmės pavardės ir vardai, šeimos relikvijos, kai kurių latviškų tradicijų laikymasis, priklausymas evangelikų liuteronų bendruomenei arba prisiminimai iš vaikystės. Latvišką savimonę stipriau išlaikę tik dar ne taip seniai į Lietuvą emigravę latviai.

Kita vertus, Biržų valsčiaus gyventojai buvo glaudžiai susiję su kaimynine Latvijos valstybe: nemažai jų ten dirbdavo kaimuose pas ūkininkus arba Rygos fabrikuose, veždavo parduoti prekes, o jaunimas važiuodavo mokytis. Beveik kiekvienas Biržų krašto žmogus yra vienaip ar kitaip susijęs su Latvija.

Taigi Biržų valsčius yra savitas kraštas, kuriame persipina lietuviškumas ir latviškumas, o tai formuoja ir savitą gyventojų pasaulėžiūrą. Biržų apylinkėse išaugo nemažai žymių žmonių, kultūros veikėjų, visuomenininkų, dvasininkų, kurių veikloje ir darbuose atsiskleidžia tiek lietuviškoji, tiek latviškoji tapatybė.