Santrauka Tradicinis skudučiavimas Šiaurės rytų Lietuvoje ir Biržų krašte Rūta Šimonytė-Žarskienė Biržų krašto skudučiavimas yra neatsiejamas nuo lietuvių skudučiavimo tradicijos, todėl šiame straipsnyje jis tyrinėjamas visos šios tradicijos kontekste. Lietuvoje skudučiai XIX a. II pusėjeXX a. pradžioje buvo paplitę šiaurės rytiniame plote, kuris sutampa su šiaurės rytų aukštaičių gyvenama teritorija. Skudučiai buvo gaminami iš skėtinių augalų, medžio arba žievės. Niekada nebuvo muzikuojama vienu vamzdeliu. Skudučiai kolektyvinis muzikos instrumentas. Dažniausiai dušeši vyrai, kartais ir moterys, atlikdami gamtos garsus mėgdžiojančius kūrinius, skudučiuodami giedamąsias sutartines ir kitą repertuarą pūsdavo keturiaisaštuoniais skudučiais, rankose laikydami kiekvienas po vienątris vamzdelius. Skudučiuojama buvo ganant bandą, naktigonėje, per Sekmines, Jonines, Kalėdas, vestuvėse ir t.t. Biržų krašte skudučiai buvo vadinami skurdutėmis, biržiečiai savo mėgiamus kūrinius Skurdutę, Katę, Atžagarinę, Kukorką ir kt. paprastai skudučiuodavo šešių dūdelių rinkiniu, kurio atskiras skurdutes vadindavo pirmoji, antroji, trečioji, kvepas, spjaudalė, untytė. Šio krašto skudučiavimą pirmasis aprašė ir natų pavyzdžių pateikė lietuvių kultūros tyrėjas, vertėjas ir poetas kunigas Adolfas Sabaliauskas (18731950), kilęs iš Biržų vls., Krikščių k. Jis aplankė ir užrašė duomenis iš dviejų garsių Biržų parapijos muzikantų Jurgio Krisikėno (g. 1846) iš Dirvonakių k. ir Martyno Klibo (g. 1840 m.) iš Šimpeliškių k. A. Sabaliausko darbą tęsė jo pusbrolis etnologas Stasys Paliulis, XX a. I pusėjeXX a. viduryje aplankęs taip pat ir biržiečių skudučiavimo židinius. Jis duomenis užrašė iš kitų žymių šio krašto muzikantų Mykolo Venclavo (18561940) iš Braškių k. ir Petro Lapienės (18641962) iš Kviriškio vns. bei daugelio kitų pateikėjų. Vienu pirmųjų Biržų krašto skudučiavimo tradicijos gaivintoju laikytinas Kostas Burbulis (Burbulys, 1889 1982), kilęs iš Šimpeliškių k. Išmokęs iš senųjų skudutininkų, jis šio meno mokė kaimo jaunimą, gimnazijos mokinius, burdavo skudutininkų grupes, kurios pasirodydavo viešuose koncertuose. Jo suburtų grupių paskudučiuoti kūriniai buvo įrašyti į garso laikmenas 1937, 1966 ir 1973 m. K. Burbulio dėka Biržų kraštas iki šiol žinomas kaip paskutinis tradicinėje aplinkoje gyvavęs skudučiavimo židinys.
|