Santrauka

Žmogaus pasaulio atspindžiai endriejaviškių šnektoje

Algirdas Ruškys

Straipsnyje analizuojama žemaičių endriejaviškių leksika ir frazeologija, aptariamos būdingesnės socioetinio konteksto leksinės-semantinės grupės, apibūdinančios: 1) žmogaus išorę; 2) teigiamas žmogaus charakterio savybes; 3) neigiamas žmogaus charakterio savybes; 4) žmogaus amžių; 5) žmogaus sveikatą; 5) asmens socialinį statusą.

Šių leksinių-semantinių grupių analizė atliekama taikant semantinės tipologijos metodą. Semantiniai-stilistiniai žemaičių endriejaviškių leksikos tyrimai atliekami remiantis autentiška tarmine medžiaga. Straipsnyje iš esmės nagrinėjama lietuvių kalbos paveldėtoji leksika, paminima tik viena kita iš senų laikų tarmės aplinkoje prigijusi svetimybė ar koks hibridiškas darinys. Straipsnyje keliamas tikslas patyrinėti vadinamąjį pasaulio atspindžio žemaičių kalbėtojų sąmonėje modelį, išryškinti šio modelio unikalumą. Tad nagrinėjami leksikos ir frazeologijos pavyzdžiai iš esmės reprezentuoja būdingąjį šio krašto žodyną, atspindintį esmines semantinio-stilistinio kalbos įforminimo tendencijas.

Tyrimai grindžiami naujausia metodologija apie konceptualiąją metaforinę raišką, analizuojami metaforinio tikrovės reiškinių įprasminimo kalboje ypatumai. Straipsnyje taip pat daug dėmesio skiriama sinonimiškai leksikai bei variantiškoms jos formoms. Vardažodinei leksikai teikiama kirčiavimo specifikacija, siekiant išryškinti kai kurių žodžių kirčiavimo sistemos neatitikimus, lyginant su bendrine kalba. 

Straipsnio pabaigoje teikiamas apibendrinimas, literatūra ir leksikografiniai šaltiniai.