Santrauka

Endriejavo apylinkių miškų ir pelkių augalija

Diana Raudonienė, Darius Raudonius

Skroblės girininkijos miškų teritorijoje vyrauja du augalijos tipai: medynų ir žolinis. Medynai užima 2408,3 ha arba 69,7 proc. visos miškų teritorijos. Žolinis augalijos tipas užima 1001,1 ha arba 30,3 proc. visos miškų teritorijos. Du trečdalius (20,5 proc.) šio ploto dengia pelkių augalija.

Medynų tipą sudaro spygliuočių ir lapuočių miškai, kurie suskirstyti į 20 miško tipų. Vyrauja mėlyniniai – kiškiakopūstiniai ir mėlyniniai eglynai, kurie yra būdingi ir visam Žemaitijos regionui. Šio tipo eglynai užima 29,0 proc. visų tiriamos teritorijos medynų ploto. Pušynai, pagal užimamą plotą, yra antroje vietoje po eglynų (22,2 proc.). Gausiausiai paplitusios lapuočių medžių rūšys yra karpotasis beržas (Betula pendula) ir juodalksnis (Alnus glutinosa). Beržo medynai užima 16,3 proc., o juodalksnynai – 11,4 proc. visų medynų ploto. 

Žolinį tipą sudaro pelkės bendrija, kurioje išskiriama aukštapelkė, tarpinio tipo pelkė ir žemapelkė. Oligotrofinis augalijos tipas paplitęs labiausiai – 81,7 proc. Čia inventorizuotos 24 augalų rūšys. Mezotrofinės augalijos tipas užima 10,2 proc. Čia inventorizuotos 41 rūšys. Eutrofinis augalijos tipas (8,1 proc.) išsimėtęs mažais sklypais (vidutiniškai 1,1 ha). Inventorizuotos 29 rūšys.

Iš viso tirtoje teritorijoje rastos 152 augalų rūšys. Mėlyninių–kiškiakopūstinių eglynų bendrijoje rastos 54, viksvinių-kiminynių pušynų – 39, viksvinių juodalksnynų – 48 žolių ir puskrūmių rūšys. Pelkių bendrijoje aptiktos 69 augalų rūšys. Tirtoje teritorijoje rastos 8 saugotinos rūšys, iš jų 5 Lietuvos raudonosios knygos ir tarptautinės svarbos rūšys. Palaikant reikiamą režimą (apribojant antropogeninį poveikį) retų ir apyrečių augalų išsilaikymui sąlygos yra palankios.