|
Santrauka Nuo plūgo iki kryžiaus. Geležinių kryžių puošybos tipologinės sąsajos Antanas Stravinskas Griškabūdžio kalviai gebėjo ne tik meistriškai pagaminti ūkiui reikalingus padargus, bet ir puoselėti vietos grožio tradicijas nukalti originalius kryžius-paminklus ir taip tenkinti vietos žmonių dvasinius bei estetinius poreikius. Straipsnyje kalbama apie senesnius (XIXXX a. pradžios) zanavykiškus metalinius kryžius, kurių autorystės dabar beveik neįmanoma nustatyti. Sprendžiant iš jų nesudėtingos konstrukcijos ir gana saikingos puošybos, galima spėti, kad kai kuriuos galėjo padaryti ir kalviai evangelikai arba kadaise į Sūduviją atsikėlę prūsai, kurie čia galutinai nutautėjo ir perėmė vietos papročius bei tradicijas. Griškabūdžio ir gretimų apylinkių metalinius kryžius, būdingus beveik visos Sūduvos paminklams, pagal jų pritaikymo bei panaudojimo pobūdį galima skirti į dvi stambesnes grupes: sakralinių pastatų (bažnyčių, koplyčių, varpinių) kryžius ir antkapinius paminklus. Pastarieji sudaro publikacijos daugumą ir pagal savo konstrukciją taip pat skirtini į dvi tradicines grupes vienastiebius ir rėminius.
|