Santrauka

Juodupė – senųjų sėlių kraštas (regioninės proistorės bandymas)

Gintautas Zabiela

Regioninė proistorė gali vystytis 3 kryptimis: regioninės specifikos išskyrimo, regiono susiformavimo ir jo istorinės raidos atskleidimo bei regiono, kaip multifunkcinio fenomeno, atskleidimo kryptimis. Juodupės apylinkių proistorę įmanoma analizuoti pirmais dviem aspektais. Joje išsiskiria 3 pagrindiniai etapai: I tūkstantmetis pr. Kr. – I tūkstantmečio pradžia (brūkšniuotosios keramikos kultūra), III–VI a. (Šiaurės rytų Lietuvos pilkapių kultūra) ir naujieji laikai (XVI–XVII a. pirmoji pusė).

Iš pirmojo etapo žinome 12 piliakalnių, iš kurių tuo metu vykusiems procesams pažinti svarbiausi yra Stupeļi piliakalnio ir papėdės gyvenvietės bei Krigānu ežero salos neįtvirtintos gyvenvietės tyrinėjimai. Abiejų objektų tyrinėjimų metu surinkta gausi archeologinė medžiaga rodo besikeičiantį regiono apgyvendinimo pobūdį, kurio raida II tūkstantmečio pradžioje sustiprėjo ir išaugo iki lokalinio centro – Stupeļi piliakalnio. Šis regionas XVI a. buvo perskirtas valstybės sienos, kuri suformavo naujas realijas tolesnėje jo raidoje.