Santrauka

Kartena ir kuršių pilys prie Minijos – vakarinis Ceklio žemės pasienis

Tomas Baranauskas

Kartenos vardas pirmą kartą paminėtas 1253 m. Pietų Kuršo dalybų akte, kuriame ne tik pirmą kartą paminėti daugelis dabartinės Žemaitijos vietovardžių, bet ir yra žinių apie to meto Kuršo teritorinę struktūrą. Išryškėja tam tikras Ceklio žemės žemesnio lygio teritorinis darinys (valsčius?), apimantis pilis, kurios sudaro Minijos – Salanto gynybinę liniją, ginančią Ceklio žemę nuo Baltijos jūros pusės, iš kurios įvairiu laiku veržėsi interventai. Šis junginys, matyt, susidėjo ne tiesiogiai iš atskirų pilių apygardų, o iš kelių mažesnių apygardų grupių, arba iš centrinės Paminijės grupės (Paminijė – Kartena – Ducinė) bei atskirų periferinių pilių apygardų (Gargždų pietuose ir Imbarės šiaurėje). Paminijės piliakalnių grupės išskyrimas, gretinant ją su XVI a. Paminijės vaitija, leidžia daryti prielaidą, kad Paminijė buvo ne eilinė pilies apygarda, o didesnės apygardų grupės centras. Jos centras galėtų būti Martynaičių ar Mišučių piliakalnis. Kačaičių piliakalnyje galima lokalizuoti Ducinės (Duzene) pilies apygardą, remiantis Ducinės dirvą Kačaičių kaime žyminčiu mikrotoponimu. Pati 1253 m. Kartena sietina su Kartenos piliakalniu. Galima spėti, kad Minijos – Salanto gynybinė linija galėjo būti naudojama ir XIV a. lietuvių kovose su kryžiuočiais, kuomet ji gal netgi buvo papildyta naujomis pilimis.