Santrauka

Kartenos apylinkių koplytėlės

Ilona Burinskaitė

Kretingos rajonas yra vienas iš tų, kuriame medinės ant žemės statomos koplytėlės buvo paplitusios labiausiai. Iš žinomų 204 medinių koplytėlių 53 priklausė buvusiam Kartenos valsčiui.

Šio straipsnio tikslas – remiantis sukaupta archyvine ikonografine medžiaga ir 2002 m. „Versmės“ leidyklos organizuotoje ekspedicijoje surinktais duomenimis palyginti senąsias bei naujas Kartenos apylinkių koplytėles.

Kartenos valsčiuje koplytėlės buvo labiau paplitusios gamtinėje aplinkoje: pakelėse, kapinių ir senkapių paminkluose, nei gyvenamoje aplinkoje. XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje jos dažniau buvo statomos sodybose kaip privatūs šeimų paminklai. Koplytėlių gausėja įvairesnėje aplinkoje: kapinėse, senkapiuose, pakelėse (statomi nauji paminklai buvusiųjų vietoje).

Koplytėlėse statomų skulptūrų siužetus daugeliu atvejų buvo galima susieti su statymo tikslais: sveikatos, asmeninės sėkmės ir laimės siekimu, taip pat padėka už Dievo suteiktas malones. Įvairūs paminklo pastatymo intencijos aspektai būdavo išreiškiami atitinkamas galias turinčių įvairių vardų šventųjų siužetais. XIX a. pabaigoje–XX a. pirmoje pusėje statytose Kartenos valsčiaus koplytėlėse buvo apie 10 skirtingų skulptūrų tipažų. Tačiau labiausiai paplitę įvairūs Švč. Mergelės Marijos atvaizdai. Naujosiose koplytėlėse vyrauja gipsinės Marijos Maloningosios statulos, pastebimas ryšio tarp paminklo pastatymo intencijos ir ją išreiškiančių skulptūros siužetų įvairovės nykimas.

Kartenos valsčiuje buvo paplitusios stačiakampio plano koplytėlės, dengtos dvišlaičiais ar trišlaičiais stogeliais. Populiari fasado kompozicija – gilus, kolonėlėmis paryškintas prieangis su būdingomis tvorelėmis tarp sienelių ir kolonų. Šis koplytėlių tūrio ir fasado kompozicijos sprendimas lieka populiarus ir naujųjų koplytėlių architektūroje, nors meniniuose sprendimuose itin juntamas individualus jas padirbusių meistrų braižas.