Santrauka

XX amžiaus pirmosios pusės Kriukų valsčiaus vietovardžių daryba

Nerija Jodelienė

Šiame straipsnyje pateikiamas Kriukų valsčiaus vietovardžių darybos tyrimas. Per vieną tikrinės leksikos sluoksnį – vietovardžius, jų darybą – bandoma atskleisti šio regiono savitumą. Vietovardžiai surinkti 1935 metais Lietuvos švietimo ministerijos Valstybės archeologijos komisijos iniciatyva. Juos užrašė pradinių mokyklų mokytojai.

Pirmiausia skiriami vietovardžių poklasiai: I. Oikonimai; II. Hidronimai; III. Helonimai; IV. Agronimai; V. Drimonimai; VI. Oronimai; VII. Hodonimai; VIII. Kapaviečių vardai; IX. Kiti vardai. Toliau kiekvieno poklasio vietovardžiai grupuojami pagal darybą, remiantis A. Vanago pasiūlyta darybine hidronimų klasifikacijos schema (Vanagas 1970). Kiekvienas vietovardis įvertinamas darybos požiūriu, būdingi šio regiono vietovardžių darybos tipai apibendrinami statistiškai, lyginami kiekvieno vietovardžių poklasio darybos polinkiai. Išsami Kriukų valsčiaus vietovardžių darybos analizė atskleidžia tik šiam regionui buvusius būdingus įvairių objektų įvardijimo ypatumus, kurie neatsiejami nuo tarminės leksikos. Be to, užrašyti vietovardžiai liudija ir apie regionui būdingą kraštovaizdį, svarbius jo objektus. Šalia kai kurių vietovardžių darybos analizės pateikiamos liaudies etimologijos, istoriniai faktai.