|
Santrauka Adomo Petrausko muziejaus masinės gamybos sieninių religinių paveikslų kolekcija. Uoginių kapinių koplyčios Kryžiaus Kelio stotys Ieva Bobinaitė Šiame straipsnyje paliečiami dar menkai lietuvių istoriografijoje nagrinėti masinės gamybos sieniniai religiniai paveikslai, datuojami XIX a. antrąja puseXX a. pirmąja puse. Remiantis užsienio mokslininkų darbais apžvelgiamos tokio pobūdžio atvaizdų atsiradimo ir plitimo tendencijos didžiuosiuose spausdinimo centruose Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur XIXXX a. pirmojoje pusėje masinės gamybos sieninių religinių atvaizdų plėtra, gamyba ir prekyba buvo plėtojama nuosekliai, paliesdama vis didesnės visuomenės dalies kasdienybę. Po truputį XIX a. susiklostė keletas tokių atvaizdų tipų, besiskiriančių atlikimo technikomis, paskirtimi, formatu. Pamažu sieninių paveikslų mada išplito ne tik Vakarų Europoje, bet jie buvo eksportuojami į Rytų Europą, Pietų Ameriką, Kanadą. Lietuvoje sieniniai atvaizdai pradėjo plisti nuo XIX a. vidurio. Pirmiausia jie pasiekė namų erdves, vėliau buvo pamėgti ir maldos namuose. Daugiausia paveikslų su kita bažnytine produkcija iki XX a. pradžios buvo atsivežami iš didžiųjų spausdinimo centrų Vokietijoje, Prancūzijoje. XX a. pradžioje, ypač tarpukariu, atsirado ir suklestėjo vietinės spaustuvės, tačiau jose dažniausiai leistos nespalvotos litografijos. Adomo Petrausko muziejaus (Kupiškio r.) tokių atvaizdų kolekcija yra viena didžiausių iš Lietuvos muziejuose sukauptų, joje saugomi 86 tokio tipo eksponatai. Joje saugomi grafiniai atvaizdai išsiskiria technikų, leidybos vietų ir ikonografinių siužetų įvairove. Daugiausia paveikslų priskiriama Vokietijos leidykloms ir datuojami XIX a. paskutiniais dešimtmečiais. Šiame muziejuje saugomi eksponatai ikonografinių siužetų įvairove puikiai pristato XIX a. antrosios pusėsXX a. pradžios pamaldumo tendencijas, bet yra keletas, pasižyminčių ikonografinio siužeto retumu. Be to, kolekcijos medžiagą naudingai papildo ir Uoginių kaimo (Kupiškio r.) kapinių koplyčioje esančios Kryžiaus kelio stotys. |