Santrauka

Pokario metų tremtiniai kupiškėnai ir jų likimas

Aušra Jonušytė

Apžvelgtas pokario metų kupiškėnų likimas prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai. Kalbama apie represines priemones ir jų vykdytojus, kurie naudojo prievartą tremiant kupiškėnus į šiaurinius Sovietų Sąjungos rajonus.

Skaitant straipsnį galima rasti duomenų apie didžiausius 1948, 1949, 1950 ir vėlesnių metų kupiškėnų trėmimus ir, kodėl jie buvo tremiami, kuo vadovavosi represijų vykdytojai, iš kur jie atvyko.

Straipsnyje galima perskaityti kiek sovietinių pareigūnų dalyvavo tremiant šeimas, kur buvo naudojamas tremtinių turtas, kas juo naudojosi ar kaip kitaip dalinosi esantys valdžioje.

Rašoma ir apie tai, kokias pasekmes turėjo trėmimai ir kas sudarė sąlygas jėga atimti turtą, įbauginti likusius ir priversti paklusti atėjūnams. Daroma išvada, kad po karo, trūkstant darbo jėgos Tolimuosiuose Rytuose, Sibire, tolimojoje Šiaurėje, tai buvo gera ir beveik nereikalaujanti išlaidų darbo jėga, kurią buvo galima priversti dirbti bet kokiomis gamtos sąlygomis. Tremtiniai ištisomis šeimomis buvo įdarbinami miško kirtimo įmonėse, kolūkių fermose, turėjo plukdyti sielius, žvejoti, gaudami menką duonos davinį. Kartais patekę viršininkų nemalonėn netekdavo ir jo, pirmąją tremties žiemą tenkinosi gamtoje augančiais valgomaisiais augalais, valdžios ponų šiukšlyne išmestomis maisto atliekomis.

Nurodomos pagrindinės vietos, kuriose apgyvendinti tremtiniai iš Kupiškio krašto. 1948 m. buvo apgyvendinti Irkutsko srities Čeremchovo, Tomsko srities Asino, Pyškin Trojicko, Krasnojarsko krašto Šalinskojės rajonuose. Pagrindinės gyvenvietės Irkutsko srityje, kur gyveno kupiškėnai, buvo Srednia, Tylūnas, Kordonas, Atagajus, Bodaibas, Zulumajus, Sujetycha, Kimas. Tais pačiais metais kupiškėnai buvo apgyvendinti ir Krasnojarsko krašto Mansko ir Asinsko rajonuose. Mansko rajone jiems teko įsikurti Pimijos gyvenvietėje, Asinsko rajone – įvairiose vietose, kuriose iki tol negyveno žmonės. Barakus statė patys tremtiniai.

1949 m. kupiškėnai pateko į tą pačią, kaip ir 1948 m., Irkutsko sritį – Tylūno, Zalavinsko, Balagansko, Bodaibo, Nižneudinsko, Ziminsko, Tungusko, Zalansko gyvenvietes. Pagrindinės didesnės gyvenvietės buvo Bolšoj Kurlikas, Godolėjus, Srednia, Zima, Bolšaja Rečka.

1950 m. tremtiniai apgyvendinami Krasnojarsko, Chabarovsko kraštuose ir Tomsko srityje. Daugelis Kupiškio krašto žmonių pateko į Chabarovsko krašto Lazo rajono Bičevajos, Kijos, Lazo gyvenvietes.

Straipsnyje rašoma, kas su krašto tremtiniais gyveno ir dirbo kartu, kur mokėsi vaikai ir koks buvo tremtinių laisvalaikis, medicininė pagalba. Kaip keitėsi gyvenimo sąlygos po Stalino mirties.