Santrauka

Kupiškio dainavimo tradicija nuo XX a. pr. iki šių dienų: žvilgsnis į šimto metų istoriją ir raidą

Daiva Vyčinienė

Nuo XX a. pradžios iki mūsų dienų užrašyti gausūs kupiškėnų dainuojamosios tautosakos pavyzdžiai. Didelė dainų dalis publikuota įvairiuose dainynuose ir garso įrašų leidiniuose. Neįkainojamos vertės yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyve saugomi senieji prieškariniai garso įrašai, atskleidžiantys ne tik didelę žanrų įvairovę, bet ir gana margą dainavimo stilistiką. Ypatingo dėmesio vertos fonografu įrašytos kupiškėnų sutartinės, kurios, nors ir užrašytos tuo pačiu metu (1935–1937 m.), yra nevienalytės, atspindinčios ir grupinio giedojimo tradicijos nykimą, ir bandymus (tiesa, ne visuomet pavykusius) ją rekonstruoti, ir kaitą. Visa tai sudaro palankias sąlygas tyrinėti Kupiškio krašto dainavimo tradicijos pokyčius per beveik 100 metų laikotarpį.

Dainavimo tradicijos kaitai tirti ypatingai svarbūs pasirodė 2012 m. folkloro ekspedicijos duomenys – dainų ir giesmių garso bei vaizdo įrašai, pateikėjų pasakojimai ir pastabos. Stebėjimo, taip pat formalių ir neformalių pusiau struktūrizuotų giluminių interviu su tautosakos pateikėjais metodai leido pasirinkti fenomenologines antropologines tyrimo prieigas. Pastebėta, kad kai kurių aplankytų pateikėjų repertuare vis dar esama ryškių senosios dainavimo tradicijos pėdsakų (charakteringo dainavimo ir giedojimo būdų, nepamirštų žinių apie atlikimo aplinkybes ir pan.), kurie daugiau ar mažiau paveikti naujos kultūrinės aplinkos. Pavyzdžiui, Vilhelminos Elskienės etnokultūrinėje raiškoje senoji tradicija darniai susipynusi su choriniu (bažnytiniu) giedojimu, su „Senųjų kupiškėnų vestuvių“ repertuaru, su rašto kultūra – per dainų sąsiuvinius atkeliavusiomis naujomis dainomis ir kt.

Tyrimo metu labiau gilintasi ne į pačius užrašytus tautosakos kūrinius, kiek į jų pateikėjų suvokimą ir interpretaciją, pritaikymą konkrečioms gyvenimo aplinkybėms. Dainas supantys vertingi kontekstiniai pasakojimai sudarė sąlygas Kupiškio dainuojamąją tradiciją atskleisti ne tik iš išorės (etic požiūris), bet ir iš jos vidaus (emic), tirti akivaizdžius jos pokyčius per pastarąjį šimtmetį.