Santrauka

Kupiškio valsčiaus archeologija

Gintautas Zabiela

Straipsnyje nagrinėjami 382 km² ploto Kupiškio valsčiaus archeologijos savitumai, lyginant juos su Sėlos regiono ir Lietuvos Respublikos archeologijos duomenimis. Dėl šaltinių specifikos skiriasi priešistorinių ir istorinių laikų archeologijos duomenų patikimumo lygiai. Archeologiniai kasinėjimai Kupiškio valsčiuje pradėti tik XX a. 8-ajame dešimtmetyje, daugiausia tyrinėti Naujųjų laikų senkapiai. Labai trūksta priešistorinio laikotarpio tyrimo duomenų.

Reikšmingiausias valsčiaus archeologinis atradimas yra Gyvakarų kapas, datuojamas XXIII a. pr. Kr. Jo svarba priešistorei pažinti peržengia net Lietuvos ribas. Valsčiaus istorijai svarbūs Drulėnų pilkapio ir Naujųjų laikų senkapių (7 rezultatyvios vietos) tyrimų rezultatai, tačiau dėl ribotų tyrimų apimčių jie nėra tapę net Sėlos regiono etaloniniais objektais. Pagrindinės valsčiaus archeologinės vietos – Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis, Kupiškio senamiestis ir dvarvietė – netyrinėti, o tai atveria didžiules pažinimo spragas valsčiaus archeologijoje. Esant bendram menkam Kupiškio valsčiaus archeologijos objektų ištirtumo lygiui, neįmanoma kalbėti apie žymesnę valsčiaus archeologijos įtaką regiono ar Lietuvos archeologijai, o turimi archeologiniai duomenys neleidžia sukurti išsamesnio valsčiaus priešistorės vaizdo. Tokia padėtis būdinga daugumai mikroregionų, kokiais galime laikyti Lietuvos valsčius.