Santrauka

Onuškio apylinkių Žemės gelmių sandara ir raida

Aleksandras Šliaupa, Valentinas Baltrūnas, Bronislavas Karmaza

Apie buvusio Onuškio valsčiaus ir gretimų apylinkių Žemės gelmių sandarą daug svarbios informacijos gauta 1961–1963 m., atlikus geologinio kartografavimo darbus masteliu 1:200 000 bei netoli Onuškio Taučionių kaime išgręžus gręžinį per visą nuosėdinę dangą iki kristalinio pamato. Apie šių apylinkių nuosėdinės dangos viršutinę dalį daug duomenų gauta 1975–1983 m., atlikus geologinį kartografavimą masteliu 1:50 000. Onuškio apylinkėse mūsų planetos kristalinis pamatas yra 606 m gylyje, sudarytas iš amfibolitų, kilusių iš pirminių bazaltų bei diabazų. Ant jo slūgso tokio pat storio nuosėdinė danga, sudaryta iš vendo, kambro, ordoviko, silūro, devono, permo, triaso, juros, kreidos ir kvartero periodų metu susidariusių sluoksnių. Tai lėmė didelę uolienų įvairovę krašto geologiniame pjūvyje. Nuosėdinės dangos struktūros susiformavimą nulėmė dvi stambios tektoniškai aktyvios Lietuvos Žemės gelmių struktūros – Baltijos sineklizė ir Mozūrijos-Baltarusijos anteklizė, į kurių kontaktinę zoną patenka Onuškio apylinkės. Žemės plutos blokiniai judėjimai tebevyksta ir pastaruoju geologiniu laikotarpiu pagal aktyvius lūžius. Šiuo metu žmogaus praktiniams poreikiams kol kas naudojama tik arčiausiai žemės paviršiaus esanti kvartero sistemos storymė, kurios storis svyruoja nuo 60 iki 207 m. Tarp ledynų suklostytų moreninio priemolio sluoksnių esantys vandeningi smėlio ir žvyro sluoksniai yra geri požeminio vandens rezervuarai ir plačiai naudojami geriamojo požeminio vandens gavybai arteziniais šuliniais. Ledynų tirpsmo vandenų suklostytas smėlis, žvirgždas, žvirgždingas smėlis ir žvyras, esantys nedideliame gylyje, detaliai išžvalgytas trijuose telkiniuose.