Santrauka

Plungės ir Kantaučių Lurdai

Veronika Lileikienė

Moksliniame straipsnyje aktualizuojama bei analizuojama Žemaitijos etnografiniame regione esančios Plungės ir Kantaučių Lurdo grotos, su jomis susiję faktai, grotų aplinkoje vykę (ar vykstantys) sakralinės reikšmės įvykiai, atskleidžiami būdingesni etnokultūriniai žemaičių socialinės-religinės gyvensenos minėtose vietovėse požymiai, siekiant praturtinti Lietuvos religijos etnologiją. Tyrimo tikslas – atskleisti Plungės ir Kantaučių Lurdo grotų kilmės, raidos, tipologinio lygmens, socialinės-religinės jų funkcijos bruožus. Tyrimo uždaviniai: 1) Ištirti Plungės Lurdo kilmės, raidos, tipologinio lygmens, socialinės-religinės jo funkcijos metmenis; 2) Identifikuoti Kantaučių Lurdo kilmės, raidos, socialinės-religinės jo funkcijos pagrindinius bruožus. Tyrime remiamasi metodologinėmis-epistemologinėmis nuostatomis: struktūralizmu ir fenomenologine metodologija. Tyrime taikyti: istorinis-lyginamasis, dalyvaujamojo stebėjimo, giluminio (pusiau struktūruoto) interviu, tipologinis, sisteminimo, deskriptyvinis, sintezės metodai. Plungės Lurdo sumanytoja – Marįja Oginskienė. Jėzaus Širdies seserų vienuolijos generalinė motina Marija de Grand CCJ – pagrindinė idėjos statyti Lurdo grotą realizuotoja. Grota sumūryta praėjus penkiasdešimčiai metų nuo Švč. M. Marijos apsireiškimo Prancūzijos Lurde. Klebonas V. Jarulaitis virš Lurdo pastatė medinę koplyčią. Šalia Lurdo apsigyvenę kapucinai aktyviai Lurdą reklamavo, leido katalikišką žurnalą „Lurdas“, kuris buvo plačiai liaudies skaitomas. Sovietmečiu Lurdas sugriautas. Atgimimo metu grota atstatyta. Lurdas pasižymi mitologiniu akmeniu „Karvės pėda“. Kaip istorijos paminklas Plungės Lurdas įtrauktas į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Prie Plungės Lurdo ypač švenčiama: Gegužinės pamaldos, Devintinės, šv. Jono Krikštytojo atlaidai. Einama procesijomis, deginamos žvakės, dedami votai ir gėlės, fotografuojamasi. Ryškiausios prie Plungės Lurdo vykusios apeigos – Ligonių kongresai. Istorinių šaltinių apie Kantaučių Lurdo grotą neturima. Yra žinoma, kad ji pastatyta sovietmečiu. T. K. Rimkus OFM Cap. siekė iškelti Marijos pamaldumą ir sutvarkyti apleistą bažnyčios šventorių. Kunigas rėmėsi Plungės Lurdo vaizdu, padariusiu jam didelį įspūdį jaunystėje. Tačiau Kantaučių Lurdo Marijos skulptūra nėra tipiška. Ryškiausias apeigas prie Lurdo sudaro šv. Onos atlaidai, per kuriuos grota visuomet yra trumpo procesijos sustojimo ir maldos vieta. Kantaučių Lurdo grotoje aptinkama padėtų votų ir gėlių. Fotografuojamasi prie Lurdo priėmus pirmąją Komuniją.