|
Santrauka Gražiškių valsčiaus vietovardžiai (tarpukario duomenys) Dovilė Tamulaitienė Straipsnyje kilmės ir darybos atžvilgiais analizuojami tarpukariu (1935 m.) žemės vardyno anketose užrašyti Vilkaviškio apskrities Gražiškių valsčiaus vietų vardai. Iš viso aptarti 486 (336 leksiniai vienetai) šio valsčiaus žemėvardžiai – pievų, kalnų, laukų, arimų, žemių, balų ir kitų objektų vardai. Daugiausia Gražiškių valsčiaus anketose užrašyta pievų ir kalnų vardų, atitinkamai 281 ir 82. Nustatyta, kad kilmės požiūriu vyrauja iš bendrinių žodžių kilę vietovardžiai – jų užrašyta 399 (255 leksiniai vienetai). Su tikriniais ar bendriniais asmenų pavadinimais siejamų vietų vardų yra penktadaliu mažiau, t. y. 73 (66 leksiniai vienetai). Labai nedidelė dalis vietovardžių yra vietovardinės kilmės: iš kitų objektų – kaimų, upių, pievų – vardų yra kilę 8 žemėvardžiai. Taip pat nedidelės dalies, t. y. 6, vietų vardų kilmė (kai kuriais atvejais ir struktūra) yra ne visai aiški. Darybos požiūriu vyrauja antriniai vietovardžiai, kurių nustatyta 327 (243 leksiniai vienetai). Iš antrinių vietovardžių daugiausia yra dūrinių, t. y. 150 (111 leksinių vienetų). Kiek mažiau nustatyta vedinių, t. y. 108 (81 leksinis vienetas), iš kurių didžiausią dalį sudaro priesagų vediniai (87; 72 leksiniai vienetai). Dar mažiau užrašyta daugiskaitinių (pluralia tantum formų) ir sudėtinių vietų vardų, atitinkamai 40 (22 leksiniai vienetai) ir 29 (tiek pat leksinių vienetų). Pirminių vietovardžių nustatyta 156 (89 leksiniai vienetai).
|