Santrauka

Kamajų valsčiaus vandenvardžiai

Dalia Sviderskienė

Šio straipsnio tyrimo objektas – Rokiškio apskrities Kamajų valsčiaus vandenvardžiai, tarpukariu iš gyvosios kalbos užrašyti „Žemės vardų“ anketose. Straipsnio tikslas – darybos ir kilmės požiūriu ištirti ir aprašyti pasirinkto valsčiaus vandenvardžius, patikslinti esamus hidronimijos duomenis, išsiaiškinus realią vandenų vardų vartosenos gyvojoje kalboje situaciją tuometiniame Kamajų valsčiuje.

Straipsnyje išanalizuoti 104 Rokiškio apskrities Kamajų valsčiaus vandenvardžiai: 30 ežerų, 70 upių bei upelių ir 4 griovių vardai. Šie seniausio vietovardžių sluoksnio reprezentantai išnagrinėti svarbiausiais tikrinių žodžių analizės požiūriais: darybos ir kilmės. Nustatyta, kad dažniausiai čia jie padaromi sudėjimo būdu (~33%). Kiek mažiau nei trečdalis (~29%) tirto ploto vandenvardžių padaroma be darybos priemonių. Dar mažiau produktyvūs (~19%) yra sudūrimo būdu padaryti vandenų vardai. Apie dešimtadalis Kamajų apylinkių vandenvardžių yra priesagų (~10%) ir galūnių (~9%) vediniai, užrašytas vienas priešdėlio vedinys.

Kilmės požiūriu kiek daugiau nei du trečdaliai tirtų vandenvardžių padaryta iš bendrinių žodžių (~70%). Likusi dalis vandenų vardų (~28%) kilusi iš tikrinių žodžių: iš asmenvardžių (~9%) ir iš kitų vietovardžių (~19%). Užrašyti du upėvardžiai, kurių tiek apeliatyvinė, tiek oniminė kilmės galimybė laikomos lygiavertėmis.

Be to, buvo nustatyta, kad didžioji dalis (93 iš 104) ištirtų Rokiškio apskrities Kamajų valsčiaus vandenvardžių priklauso vėlyvajam lietuvių hidronimų sluoksniui – jų kilmei paaiškinti pakako lietuvių kalbos žodžių.

Be jau minėto lietuviškojo, kilmės požiūriu išskirtas ir bendrabaltiškasis tirto šiaurės rytų ploto vandenvardžių sluoksnis. Šio sluoksnio reprezentantų kilmę galima buvo paaiškinti ne vien lietuvių, bet ir kitų baltų (latvių, prūsų, sėlių) kalbų duomenimis. Sėliškiems vandenų vardams priskirtini upėvardžiai Čerčiupỹs, Serčiupỹs, Vazajà ir greičiausiai Šetekšnà. Kitų bendrabaltiškų vandenvardžių grupę sudaro upių vardai Añtupis, Antupỹs, Maleišà, ežero vardai Luolỹs, Vluolỹs, ir, matyt, upėvardžiai Žvỹgupis, Žvygupỹs.

Šiuo straipsniu atkreiptas dėmesys į 29 (~28%) Kamajų apylinkėse iš gyvosios kalbos užrašytus vandenvardžius (1 ežero vardą, 24 upėvardžius ir 4 griovių vardus), kurie iki šiol nepublikuoti, neįtraukti į oficialius sąrašus, netirti: Ajer upeliùkas upl., Bẽdugnis ež., Jononškio upẽlis ‖ Senkelė upl., Kelos upẽlis upl., Kojãvietė upl., Kùnigo lnija grv., Lóbas ‖ Šveñto Jõno upẽlis upl., Luõlio rãvas grv., Mélnyčios upẽlis upl., Pagirs upẽlis upl., Pamendrinis upl., Pražuvỹs up., Prõčkio upẽlis upl., Sidabrnis upẽlis upl., Skardẽlis grv., upl., Skadžius upl., Skynimlio rãvas grv., Sraujà upl., Šeškùpis up., Trùmponių upẽlė up., Upẽlė 2 upl., Upẽliai 2 upl., Upẽlis upl., Viksvỹnė upl. Straipsnyje buvo nustatytas kiekvieno iš jų darybos būdas ir kilmės šaltinis; dalis šių vardų papildė iki šiol žinomus kilminius vandenvardžių lizdus. Tai upėvardžiai Kojãvietė, Sidabrnis upẽlis, Skadžius, Šeškùpis, Upẽlė (2 upl.) ir Upẽlis.

Iš Kamajų valsčiaus „Žemės vardų“ anketų medžiagos tapo aišku, kad Sidabrnis upẽlis yra Lmino, Skadžius Lškupio, o Upẽlis Dvragio intakai. Taip pat tyrimo metu žinomiems kalbamojo ploto vandenų vardams buvo rasti ir su jais susieti 4 nežinomi variantai: Bẽdugnis (‖ Bedugnỹs of.), Pražuvỹs (‖ Prašuvỹs of.) up., Šeškùpis (‖ Šeškupỹs of.) ir Trùmponių upẽlė (‖ Uosijà of.) up.

Straipsnis užbaigiamas pastabomis apie vietų vardų pateikėjus ir užrašytojus.

Šis straipsnis leidžia pastebėti, kad išlikusios anketos, jų autentiški duomenys, yra svarbus tarpukario palikimo vienetas.

Manoma, kad tokio pobūdžio vietovardžių tyrimai skatina regioninę toponimiką, darybos, kilmės analizę, praverčia rengiant sintetinį lietuvių toponimikos darbą „Lietuvos vietovardžių žodyną“.