Santrauka

Sąjūdžio ištakos ir sklaida kupiškėnų krašte

Algirdas Petrulis

Į Kupiškį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) atėjo natūraliai. Niekieno nekviestas, neinspiruotas, neverčiamas. Didumos rajono gyventojų šiltai lyg savas sutiktas ir priimtas. Jis atspindėjo ilgai slopintą žmonių saviraiškos staigų proveržį. Pirmasis grupelės Kupiškio sąjūdininkų dar slaptas susirinkimas įvyko 1988 m. rugpjūčio 17 d. J. Vanago malūne, prie miesto stadiono, o jau po trijų savaičių buvo įregistruota LPS rėmimo grupė, kuriai priklausė J. Alekna, A. Baniulis, A. Graužinis, P. Gurklys, A. Seibutis, E. Sokienė, K. Stančikas, R. Urbonas, P. Zulonas ir V. Zulonas. Nepriklausomybės šaukliai kupiškėnus į pirmąjį viešą renginį – didžiulį mitingą estradoje prie Pyragių ežero – sukvietė tų pačių metų spalio 9 d. Sąjūdis rajone stengėsi žengti koja kojon su gyvenimu. Gerų idėjų nestigo, bet trūko iniciatyvių žmonių joms įgyvendinti. LPS organizacinė struktūra ne kartą tobulinta. Iš pradžių buvo suformuotas koordinacinis centras, vėliau – jo seimelis su savo taryba. Galiausiai (1994 m.) nuspręsta tarybą sudaryti jau iš įsteigtų dešiniųjų partijų – konservatorių (A. Biveinis), tautininkų (E. Šileris), krikščionių demokratų (V. Ruzgas), šaulių (V. Šulma), politinių kalinių ir tremtinių (S. Kazilionienė), Sausio 13-osios brolijos (K. Jazokas) ir ūkininkų (A. Seibutis) – atstovų. Sąjūdininkai veiklą plėtojo įvairiomis formomis: organizavo daugelį renginių, mitingų, akcijų. Operatyviai buvo atsiliepiama į politines aktualijas, rinkti parašai prieš paskelbto SSRS Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projekto straipsnius, pažeidžiančius teisinės valstybės principus, kviesti žmonės pasirašyti dėl Molotovo–Ribentropo pakto slaptųjų protokolų pripažinimo netekusiais juridinės galios nuo jų pasirašymo momento ir dėl SSRS kariuomenės išvedimo iš Baltijos valstybių. Reikalauta atkurti Lietuvos prezidento instituciją ir kt. Didelis susitelkimas parodytas organizuojant akciją „Baltijos kelias“, vykstant budėti prie Parlamento, Vyriausybės, Radijo ir televizijos komiteto, Televizijos bokšto, Spaudos rūmų pastatų. Gana daug Sąjūdžio aktyvistų pastangų taip pat pareikalavo pirmieji mūsų šalies istorijoje demokratiški rinkimai į SSRS ir Lietuvos respublikos Aukščiausiąsias Tarybas bei rajono Tarybą. Tačiau rajone įsikūrus partijoms, Sąjūdis jau buvo mažai veiksmingas, praradęs savo ankstesnes pozicijas. 2008 m. balandžio 22 d. įvyko paskutinysis Sąjūdžio rajono tarybos posėdis. Per visą šio visuomeninio judėjimo gyvavimo laikotarpį rajono tarybai vadovavo A. Graužinis, K. Stančikas, R. Koževnikovas, A. Daukša, K. Baronas, A. Biveinis (dukart), K. Jazokas ir A. Seibutis.