Santrauka

Naujamiesčio apylinkių Žemės gelmių sandaros ir paviršiaus ypatybės

Valentinas Baltrūnas, Bronislavas Karmaza

Apibūdinamos Naujamiesčio apylinkių (Panevėžio r.) Žemės gelmių ir paviršiaus ypatybės, o kai kuriais klausimais – ir platesniame regione. Gelmių sandara daug lėmė vietovių paviršiaus pagrindinius bruožus (grunto tipą, kalvotumą, slėniuotumą), o tai savo ruožtu – skirtingų dirvožemio tipų, kai kurių geologinių išteklių, pelkėtumo, miškingumo pasiskirstymą. Visa tai turėjo didelės reikšmės vietovių apgyvendinimui, žemdirbystės ir gyvulininkystės plėtojimui, vietinių geologinių išteklių panaudojimui statybose, apsirūpinimui geriamu vandeniu. Aprašomos apylinkės yra viename dideliame geomorfologiniame rajone – Nevėžio moreninėje žemumoje. Paviršiaus raida yra susijusi su paskutiniojo (Nemuno) apledėjimo Baltijos stadijos bei jos Vidurio Lietuvos fazės ledynų akumuliaciniais procesais, taip pat su Nevėžio ir jo intakų erozine bei sedimentacine veikla. Remiantis aplinkinių giliųjų gręžinių duomenimis, aprašytose Naujamiesčio apylinkėse mūsų planetos kristalinis pamatas tįso maždaug 1100–1200 m gylyje. Virš jo slūgso kambro, ordoviko, silūro ir devono periodais suklostyti jūrinių ir lagūninių nuogulų sluoksniai. Juos dengia kvartero nuogulos (storis 5–70 m), sudarytos daugiausia iš ledyninės kilmės riedulingo moreninio priemolio ir priesmėlio. Aprašomų vietovių gelmės kol kas nepasižymi kietosiomis naudingosiomis iškasenomis, daugiau jų yra gretimose seniūnijose. Vertingiausias gelmių turtas – požeminis vanduo, kuris šiuo metu eksploatuojamas 5 įrengtose vandenvietėse. Gruntinis vanduo daug kur semiamas iš šachtinių šulinių. Paviršiniam, gruntiniam vandeniui ir gruntui kelia pavojų šiose apylinkėse gan gausūs taršos židiniai. Naujamiesčio apylinkės pasižymi keliais mokslui ir švietimui vertingais geotopais (rieduliai, atodanga), taip pat Upytėje esančiu kultūros paveldo objektu – Čičinsko kalnu ir duobe.