Santrauka

Onuškio vandenvardžiai

Laimutis Bilkis

Iš Onuškio valsčiaus 1935–1938 m. užrašyta 120 vandenvardžių: 95 ežerų ir jų dalių vardų ir 25 upių, upelių, šaltinių, griovių ar jų dalių vardai.

Kilmės požiūriu išskirtini indoeuropietiškojo, baltiškojo, lietuviškojo sluoksnio vandenvardžiai, taip pat nelietuviškos (slaviškos) ir neaiškios kilmės hidronimai. Indoeuropietiškojo sluoksnio vandenvardžiu galima laikyti ežero vardą Anykštis. Net 18 vandenvardžių yra baltiškojo sluoksnio: Dusia, Dusmena, Gaidinė, Gaidinis, Galvožeris, Gėjus, Gruožė, Gruožys, Gruožis, Lieluka, Lielukas, Solius, Solis, Solys, Spengla, Staginis, Steginis, Svitukas. Didesnės dalies vandenvardžių kilmei paaiškinti pakanka lietuvių kalbos duomenų. Iš slavų kalbose vartojamų žodžių kilo 3 vandenvardžiai. Kilmės analizė rodo, jog absoliuti dauguma vandenvardžių yra autentiški, susidarę baltų ir lietuvių kalbų dirvoje. Hidronimai Solius, Solis, Solys, Svitukas dėl kilmės ir fonetinių ypatumų gali būti išnykusių prūsų, jotvingių kalbų reliktai. Be to, iškeltinos naujos, ligšioliniuose hidronimų tyrimuose nesančios, vandenvardžių Bildiškis, Drabužis, Graužinė, Graužinka, Gruožė, Gruožys, Gruožis, Samava, Samė, Samis, Solius, Solis, Solys, Staginis, Steginis, Šermis, Urmis, Verniejus kilmės hipotezės ar galimi dar neminėti ryšiai su bendriniais žodžiais.

Darybos požiūriu vandenvardžiai yra pirminiai, t. y. sutampantys su pamatiniais žodžiais, ir antriniai, t. y. sudaryti panaudojant papildomas darybos priemones. Pagal darybos būdą daugiausia yra priesaginių vandenvardžių – 50, arba 42,8 proc. visų aiškesnės darybos vandenvardžių, po to pagal dažnumą eina pirminiai hidronimai – 22, arba 18,8 proc., galūnių vediniai – 18, arba 15,4 proc., sudėtiniai – 16, arba 13,7 proc., sudurtiniai – 8, arba 6,9 proc., ir priešdėlių vediniai – 3, arba 2,6 proc. Onuškio valsčiaus vandenvardžių darybos polinkiai panašūs į visos Lietuvos tuo, kad abiem atvejais daugiausia yra priesagų vedinių, tačiau šioje teritorijoje sudurtinių hidronimų yra daug mažiau nei visoje Lietuvoje, o pirminių ir galūnių vedinių – daugiau nei visoje šalyje.

Vandenvardžių semantika arba atsiradimo motyvacija labai įvairi, bet galima išskirti dažniau pasitaikančius motyvus. Daugiausia yra vandenų vardų, reiškiančių buvimo vietos, priklausomybės, taip pat vagos krypties, krantų (formos), dydžio ypatumus. Kiek rečiau vandenvardžių semantika arba motyvacija sietina su gyvūnų (daugiausia žuvų ir vilko) pavadinimais, taip pat su vandens spalvos, kvapo, temperatūros, objektų dugno ypatybėmis. Retai motyvas vandenvardžiams atsirasti esti vandens paviršiaus ar tėkmės ypatumai, taip pat mitologinės priežastys ir tiesioginis ryšys su bendriniais vandens objektų pavadinimais. Mažiausiai (po 1) nustatyta metaforinių, su augalo pavadinimu sietinų ir objekto paskirtį reiškiančių vandenvardžių.