|
Santrauka Šeduvos archeologijos paveldas ir jo tyrimai Birutė Salatkienė Esminiai žodžiai: radimvietė, piliakalnis, kapinynas, archeologinis radinys, datavimas, muziejaus rinkinys. Šeduvõs seniūnijos teritorijoje esama neolito laikotarpio radimviečių, piliakalnio, vienos senovės gyvenvietės, trijų senovės kapinynų, Šeduvos miesto senamiesčio, keleto kaimaviečių ir dvaro sodybų, iš viso 12 vietovių, iš jų 6 saugomos valstybės. Iš visų archeologinių vietų tyrinėta Velžių piliakalnis, Gimbógalos kapinynas ir Šeduvos senojo miesto vieta. Velžių piliakalnis buvo naudotas III tūkstantmečio pradžioje, gerai įtvirtintas pylimų ir griovių sistema. Šeduvos apylinkėse išlikę ir valstybės saugomi trys senovės kapinynai Gimbógala, Užuožeria¤ ir Šeduvâ Užuovėja, visi jie datuojami I tūkstantmečio antrąja puse. Ilgiausiai ir rezultatyviausiai tyrinėjamas seniūnijos objektas yra Šeduvos senamiestis. Jis pradėtas tirti 1991 m. ir tyrinėjamas iki šių dienų. Buvo nustatyta senojo miesto vieta, ši teritorija įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Senojo miesto vietoje buvo aptikta grindinių, pastatų liekanų ir pamatų, medinio tilto liekanos. Senamiesčio kultūriniame sluoksnyje rasta daug ir įvairių radinių statybinių medžiagų (plytų, tinko, puodyninių ir plokštinių koklių, langų stiklo fragmentų, geležinių vyrių), buities daiktų fragmentų (kaltinių vinių, buitinės keramikos, stiklinių indų ir butelių, geležinių pasagų, monetų, molinių pypkių). Daugôvenės muziejaus rinkiniuose esama radinių, surinktų senųjų kaimų, dvarų sodybų, karčiamų vietose. Tai Baltóji, Gimbógalos kaimo laukai, Vriškiai, Rokóniai, tačiau šios vietovės dar nebuvo tyrinėtos. |