Santrauka

Šeduvos valsčiaus savivaldybė 1918–1940 metais

Jonas Sireika

1918 m. pabaigoje Lietuvos valstybės tarybos ir pirmosios vyriausybės raginimu šalyje pradėtos kurti savivaldybės. Savivaldybė, tiksliau ją būtų vadinti savivaldybės užuomazga, įkurta ir Šeduvoje. Tai buvo Šeduvos parapijos komitetas, į kurį įėjo tik lietuviai valstiečiai. Parapijos komitetas pradėjo veikti labai sunkiu laiku, po Pirmojo pasaulinio karo, vokiečių okupacijos sąlygomis ir bandė spręsti kai kuriuos aktualius vietos gyventojų klausimus. Parapijos komiteto veiklą netrukus nutraukė bolševikai. 1919 m. vasarą, kai raudonoji armija buvo išvyta iš Lietuvos, o vokiečių kariuomenė pasitraukė, Šeduvos parapijos komitetas atnaujino savo veiklą ir buvo pertvarkytas į valsčiaus komitetą.

1920 m. sausio mėnesį pagal 1919 m. spalio 10 d. Savivaldybių įstatymą, demokratiškai buvo suformuotos valsčiaus savivaldybės institucijos – taryba, valdyba, išrinktas viršaitis.

1920 m. Šeduvos valsčiaus centras – Šeduvos miestas – gavo savarankiško miesto teises ir atsiskyrė nuo valsčiaus. Šeduvos valsčius tapo grynai kaimišku, labai sumažėjo valsčiaus gyventojų skaičius ir ypač valsčiaus savivaldybės pajamos.

Praradus Šeduvos miestą, Šeduvos valsčiaus teritoriją sudarė aplinkiniai kaimai, dvarai ir viensėdijos. Laikui bėgant Šeduvos valsčiaus teritorija nežymiai kito.

Šeduvos Valsčiaus savivaldybė vykdė funkcijas, kurias numatė 1919 m. spalio 10 d. ir 1929 m. spalio 7 d. vietos savivaldybių įstatymai; rūpinosi švietimo, sveikatos apsaugos, kelių priežiūros ir kitais savivaldybei pavestais reikalais. Didelė kliūtis valsčiaus savivaldybei sėkmingai vykdyti savo funkcijas buvo lėšų stoka.

Parlamentinio valdymo laikotarpiu (1920–1926 m.) Šeduvos valsčiaus savivaldybės kaip ir kitų Lietuvos valsčių savivaldybių rinkimai buvo demokratiški. A. Smetonos autoritarinio valdymo metais padėtis šiuo atžvilgiu žymiai pablogėjo, nes buvo įvesti įvairūs rinkimų teisės apribojimai. Dėl šių apribojimų daugelis valsčiaus gyventojų, Lietuvos piliečių, nebegalėjo dalyvauti valsčiaus tarybos rinkimuose. Šie piliečiai buvo nušalinti nuo savivaldos.

Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo metais dešimtys Šeduvos valsčiaus gyventojų dalyvavo savivaldos procese, įgijo reikalingos valsčiui valdyti patirties. Iš visų valsčiaus savivaldybininkų savo sumanumu, energija, veiklumu, autoritetu išsiskyrė ilgametis valsčiaus viršaitis ir Panevėžio apskrities valdybos narys Petras Butkus. Jį reikia laikyti ne tik iškiliausiu Šeduvos valsčiaus savivaldybininku, bet ir vienu žymiausių Panevėžio apskrities, kuriai priklausė Šeduvos valsčius, savivaldybininku.