Santrauka

Sintautų apylinkių augmenija

Daiva Patalauskaitė

Sintautų apylinkių kraštovaizdis – upių ir upelių išraižyta lyguma. Agrariniame Sintautų apylinkių kraštovaizdyje išlikę natūralūs Novos, Šešupės, Siesarties slėniai leido išlikti nors ir nedideliems natūralių bendrijų fragmentams. Dauguma šių bendrijų buvo ir yra patyrusios intensyvią žmogaus įtaką.

Dabartiniai buvusio Sintautų valsčiaus augmenijos tyrimai buvo atliekami siekiant įvertinti esamą augmenijos būklę, surasti vietoves, kuriose dar yra išlikusių natūralių augmenijos bendrijų, jas ištirti, išaiškinti jų vertę.

Teritorija buvo tyrinėjama 2003 m. vasarą maršrutiniu būdu. Buvo naudojami rajono žemės naudojimo žemėlapiai (M 1:10 000) ir Vilniaus universiteto, Gamtos mokslų fakulteto, Kartografijos centro darbuotojos Lidijos Kavaliauskienės parengtas Sintautų valsčiaus žemėlapis (M 1:50 000).

Aptiktos natūralios bendrijos buvo aprašomos, taikant prancūzų–šveicarų mokyklos (Braun-Blanquet) augalijos tyrimo ir klasifikavimo principus.

Dėl kirtimų šioje teritorijoje nėra brandžių miškų. Pentos slėnyje, kur nėra stačių šlaitų, yra įsikūrę pakrantiniai juodalksnynai su vešlia žoline danga, priklausantys žliūginių juodalksnynų (Stellario nemorum-Alnetum glutinosae Lohm. 1957) asociacijai. Novos slėnyje ties ganyklomis žliūginiai juodalksnynai tik siaura juosta driekiasi išilgai upės vagos. Dabartinė miškų floros sudėtis ir struktūra dar nenusistovėjusi, medyne gausiai auga pionierinės rūšys. Stačiuose Novos ir Šešupės šlaituose aptinkami plačialapių miškai, priklausantys liepinio skroblyno asociacijai (ass. Tilio-Carpinetum betuli Traczyk 1962), įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, o šlaitų raguvose – guobinio uosyno asociacijai (ass. Ulmo-Fraxinetum excelsioris Sjörgen 1971).

Pamiškės, miško aikštelės taip pat turi savitą augmeniją. Klepuose išlikusiuose didesniuose natūraliuose pamiškių plotuose yra įsikūrę dobiliniai dirvuolynai (Cl. Trifolio-Geranietea sanguinei Th. Müller 1961, O. Origanetalia vulgaris Th. Müller 1961, All. Trifolion medii Th. Müller 1961, Ass. Trifolio-Agrimonietum eupatoriae Th. Müller (1961) 1962). Tarp pamiškių dobilynų smulkiais ploteliais įsiterpia spalvingumu jiems nenusileidžiančios stepinės pievos (Cl. Festuco-Brometea erecti Br.-Bl. et Tx. 1943). Įvairaus dydžio plotus purienynų sąjungai priklausančių viksvameldynų (ass. Scirpetum sylvatici Ralski 1931) galima aptikti palei visas buvusio Sintautų valsčiaus upes. Upių krantuose daugelyje vietų aptinkami dryžutynai (ass. Phalaroidetum arundinaceae Libb. 1931) iš paprastųjų nendrynų klasės (Cl. Phragmitetea australis R. Tx. et Prsg 1942, O. Phragmitetalia australis Koch 1926, All. Magnocaricion Koch 1926).

Pievų, skirtingai nei miškų, bendrijoms palaikyti reikalinga pastovi žmogaus veikla – šienavimas arba ganymas. Tačiau šienaujamų pievų buvo aptikta tik Novos slėnyje ties Voveriais. Voverių pievose siauromis juostomis išilgai miško ir reljefo įdubimuose aptinkami žemažoliai sausieji briedgaurynai (Cl. Nardetea strictae Rivas Goday et Borja Carbonell 1961, O. Nardetalia strictae Oberdorfer ex Preissing 1949, All. Violion caninae Schwickerath 1944). Briedgaurynų kaimynystėje Novos slėnyje ties Voveriais išplitusios europinių trąšiųjų pievų avižuolynų sąjungos (Cl. Molinio-Arrhenatheretea elatioris R. Tx. 1937, O. Arrhenatheretalia elatioris Pawłowski 1928, All. Arrhenatherion elatioris (Br.Bl. 1925) W. Koch 1926) bendrijos. Kietavarpynų sąjungos (All. Cynosurion cristati R. Tx. 1947) bendrijos natūraliose Voverių ganyklose aptinkamos nedideliais ploteliais. Drėgnesnėse vietose yra nedideli fragmentai purienynų sąjungai priklausančių aukštažolių vingiorykštinių snaputynų (All. Calthion palustris R. Tx. 1937 em. Lebrun et al. 1949, ass. Filipendulo-Geranietum palustris W. Koch 1926). O didelės ir gražios Novos slėnio lankos ties Širpauliais ir Rūgiais nebešienaujamos ir pradeda užkrūmyti.

Europos mastu svabios ir vertingos bendrijos yra išskiriamos ir saugomos kaip Europinės svarbos bendrijos. Sintautų apylinkės yra smarkiai sukultūrintos, tačiau maži sklypeliai tokių bendrijų yra išlikę:

6510 – Šienaujamos mezofitų pievos. Šiai buveinei priskiriamos žemyninės ir vidutinio drėgnumo trąšios Arrhenatherion elatioris sąjungos pievos. Sintautų apylinkėse šios Europinės svarbos pievų buveinės aptinkamos Novos slėnyje ties Voveriais;

6230 – Rūšių turtingi briedgaurynai. Šiai buveinei priskiriami rūgščių dirvožemių, sausų arba mezofilinių augimviečių Violion caninae susivėrę briedgaurynai. Buvusio Sintautų valsčiaus teritorijoje šios buveinės pievos siauromis juostomis aptinkamos Novos slėnyje ties Voveriais.