Santrauka

Būdingesnės Vaiguvos šnektos ypatybės

Regina Venckutė

Lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje Vaiguvos šnekta priskiriama pietų žemaičių raseiniškių tarmei, tačiau būdama prie pat ribos, skiriančios raseiniškius nuo gretimos pietų žemaičių varniškių tarmės, šiek tiek turi ir jai būdingų ypatybių. Galimas dalykas, kad prieš keliasdešimt metų Vaiguvos šnekta buvo artimesnė varniškiams, bet tokiam spėjimui patvirtinti trūksta duomenų, nes anksčiau užrašytų tekstų beveik nėra. Šiandien galima teigti, kad varniškiams būdingi dvigarsiai un, in Vaiguvos šnektoje tariami kaip raseiniškių – an, en.

Straipsnyje remiamasi 2007 metais į magnetofono juostą įrašytais tekstais ir pagal juos aprašomos ryškiausios šios šnektos kirčiavimo, fonetikos, morfologijos ypatybės. Daugiausia dėmesio buvo skirta jos vokalizmo sistemai, nes būtent balsių izofonos leidžia tiksliau nustatyti paribio šnektų skirtumus. Kirčiavimo ir morfologijos ypatybės aprašytos fragmentiškiau. Sintaksės ir žodyno ypatybėms iliustruoti straipsnio gale pateiktas pluoštelis transkribuotų sakinių iš minėtų garso įrašų.