Santrauka

Žarėnų valsčiaus žemės gelmių sandara

Aleksandras Šliaupa

Esminiai žodžiai: Žemaičių aukštuma, Žarėnų valsčius, sedimentacija, denudacija, geologinė struktūra.

Žarėnų valsčiaus teritorija plyti Žemaičių aukštumos dalyje, kurios dabartinio reljefo įvairovę sukūrė dvi paskutiniojo ledyno plaštakos, slinkusios iš Rygos įlankos pusės ir iš Baltijos jūros duburio. Apskritai Žemaičių aukštumos susidarymą nuo pat pradžių lėmė neotektoninė struktūra, besiformuojanti kvartero periode, ir kontinentinių ledynų daugkartinė veikla. Paskutiniojo kontinentinio ledyno dinamika (antslinkiai ir atsitraukimai), lydima nuogulų susidarymu ir reljefo formų sukūrimu, buvo sąlygota tokių neotektoninių struktūrų kaip Šiaulių pakiluma, Vakarų Lietuvos monoklina su Rietavo įlinkiu, Jelgavos įlinkis, Panevėžio balnas, Kauno struktūrinė terasa. Visos Žemaičių aukštumos struktūriniu pagrindu tapo Vakarų Žemaitijos struktūrinė terasa.

Žarėnų valsčiaus teritorija giluminės geologinės struktūros atžvilgiu patenka į labai sudėtingą kristalinio pamato ir nuosėdinės dangos Telšių deformacijos zoną. Ši zona labai aktyviai pradėjo formuotis proterozojuje prieš 1,8 mlrd. metų ir tęsėsi iki ankstyvojo paleozojaus. Ramesnė paleogeografinė aplinka, nors ir permaininga (gana dažna kaita sedimentacijos ir denudacijos procesų), prasidėjo apatinio devono Viešvilės laikotarpiu ir tęsiasi iki šių dienų.