Santrauka

Veprių apylinkių augalija

Daiva Patalauskaitė

Veprių apylinkės žymios didžiule bioįvairove. Nors vakarinėje jų dalyje vyrauja agrolandšaftai ir bioįvairovė šioje dalyje skurdi, tačiau kitoje dalyje išliko nemažai natūralių bendrijų. Teritorija buvo tyrinėjama 2003–2004 metų vasarą. Aptiktos natūralios bendrijos buvo aprašomos taikant prancūzų-šveicarų mokyklos augalijos tyrimo ir klasifikavimo principus.

Beveik trečdalį teritorijos užima miškai, dauguma – spygliuočiai, augantys tiek mineraliniuose, tiek ir pelkiniuose dirvožemiuose. Nors dauguma miškų jauni arba pribręstantys, o brandžių yra tik nedideli sklypai, buvo aptiktos 3 europinės svarbos miškų buveinės (9010 Vakarų taiga, 9050 Žolingi eglynai, 91D0 Pelkiniai miškai).
Buvusio valsčiaus teritoriją kerta didelė Lietuvos upė Šventóji ir jos intakai – Širvintâ, Gelìžė, Žùvintė, Sùgeda, kiti mažesni upeliai. Šių upių slėniuose plyti pievos. Dauguma jų yra apleistos, bet aptinkami ir gana dideli plotai natūralių, šienaujamų pievų. Veprių apylinkėse palei upes ir upelius buvo aptiktos 3 europinės svarbos pievų buveinės (6210 Stepinės pievos, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos).

Veprių apylinkėse esama ir ežerų, išsimėčiusių miškuose (didesni jų – Bãltas, Juodâsis, Bedùgnis, Ílgajis), ir didelis dirbtinis vandens telkinys – Vìprių tvenkinys. Kai kurie ežerai apipelkėję. Nors dalis pelkių yra smarkiai paveiktos žmonių veiklos – jos šiuo metu yra paverstos eksploatuojamais arba jau išeksploatuotais durpynais, tačiau Veprių apylinkėse prie ežerų buvo aptikta 1 europinės svarbos pelkių buveinė (7140 Tarpinės pelkės ir liūnai).