Santrauka

Upninkų šv. arkangelo Mykolo ir Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios: istorinė apžvalga ir meninis sprendimas

Povilas Spurgevičius

Bažnyčios, kaip meno paminklai, reprezentuoja Upninkų ir Veprių kultūrinę raidą. Jų architektūra ir dailė atspindi atitinkamo laikotarpio pasaulėžiūrą. Istorinė bažnyčių raida sudėtingesnė, nes religinės pažiūros keitėsi. Tas atsispindėjo ir Upninkų bei Veprių bažnyčiose. Upninkų bažnyčios klestėjimo laikotarpis – barokas, kuris XVIII a. miestelyje suformavo didingą dvibokštę bažnyčią. Po to įvykę gaisrai sunaikino keletą Upninkų bažnyčių ir ūkinės sąlygos vertė ją iškelti už miestelio ribų. Jos statyba vyko palaipsniui, bet gan išradingai – dovanotas grūdų svirnas buvo paverstas bažnyčia. Ji suderino įvairias statybines medžiagas, stilius ir nedidelėms pastato apimtims suteikė monumentalizuotą vaizdą.

Veprių bažnyčia irgi praėjo ilgą istorinį kelią. Pradžią jai davė senoji mūrinė koplyčia, kuri buvo plečiama priestatais. Pastatų didinimas suformavo naują bažnyčią, kuri buvo medinė, o senoji koplyčia tapo jos sudėtine dalimi, padėjusia suformuoti kryžmą. Dabartinė bažnyčia tapo romantizmo epochos pasaulėžiūros išraiška. Vepriams tai ir nacionalinio atgimimo meninis simbolis, perteiktas neogotika. Gaila tik, kad šio pastato pagrindinis akcentas – bokštas – Antrojo pasaulinio karo metu nukentėjo ir nebuvo pilnai atstatytas. Tai iš dalies sumažino jos dominavimą miestelio erdvėje.