Santrauka

Katalikiškų laidotuvių papročiai Biržų apylinkėse XX a. viduryje–XXI a. pradžioje

Rimutė Garnevičiūtė

Straipsnyje naudojant naują lauko tyrimų medžiagą apibūdinti katalikų laidotuvių papročiai, tradicijos kaita ir jos galimos priežastys Bíržų apylinkėse XX a. viduryje–XXI a. pradžioje. Išnagrinėtas platus santykių su mirtimi laukas: mirtį pranešantys ženklai, veiksmai prie mirštančio žmogaus, požiūris į mirtį, apsisaugojimas nuo galimo kenksmingo mirusiojo poveikio. Evangelikų ir latvių kultūros poveikis lėmė, kad Biržų krašte susiformavo tik šiam kraštui būdingi laidotuvių papročiai (kelias dienas trunkantis mirusiojo laikymas iki apsėdų; laidojamo karsto dengimas lovatiese; alus per gedulingus pietus laikytas būtinu), kai kurie šių papročių išsilaikė iki XX a. paskutinių dešimtmečių, kai kurie modifikuota forma išlieka ir šarvojimo salėse – tai apsėdų tradicija, laidojamo karsto dengimas metų juosta. Nepakitęs išlieka kvietimo į laidotuves paprotys. Giedojimo apsėduose tradicija išliko su būdingu giesmių repertuaru – giedamos šermeninės ir atsisveikinimo giesmės, mirusiojo Vardo minėjimo giesmė. Pakito giesmių atlikėjai: bendras giedojimas apsėduose, vadovaujamas giesmininko, virto giesmininkų giedojimo klausymu, dėl to šiuolaikinių profesionalių giesmininkų giedojimui būdingas koncertinis pobūdis. Kaitos tendencijos Biržų krašto laidotuvėse tokios pat, kaip ir visoje Lietuvoje. Kaitą lėmė laidotuvių erdvės persikėlimas iš mirusiojo gyvenamosios vietos į bendrai visų gyventojų naudojamas patalpas, laidotuvių paslaugų teikimas tapo verslu, o tai lemia bendruomenės atsakomybės už deramą nario palaidojimą ir jo pomirtinį likimą menkėjimą. Laidojimo naujovė – kremavimas – katalikams nėra priimtina.