Santrauka

Iš Endriejavo senovės

Gintautas Zabiela

Endriejavo valsčiaus (Klaipėdos r.) proistorė iki šiol yra labai menkai tyrinėta, nes pačiame valsčiuje yra labai nedaug archeologijos objektų ar radinių, o ir šie specialiai netyrinėti, duomenys apie juos išblaškyti po archyvus. Jie neleidžia rekonstruoti tolygaus proistorėje vykusių procesų vaizdo, o tik pastebėti paskirus jos epizodus. Straipsnyje pateikiami visi iki šiol žinomi senosios materialinės kultūros faktai apie Endriejavo valsčiaus senovę.

Mokslui iš Endriejavo apylinkių buvo žinomi 5 akmeniniai kirviai, kurie straipsnyje papildyti dar 6 Endriejavo mokyklos mokytojo Antano Žemgulio surinktais ir aprašytais kirviais. Seniausias jų yra laivinis kovos kirvis, rastas Balsėnų kaime ir datuojamas III tūkstantmečio pr. Kr. viduriu. Kiti kirveliai (iš viso 11) yra iš bronzos – ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpių.

Endriejavo valsčiuje yra du piliakalniai – Norgėlų ir Žvaginių kaimuose. Žvaginių piliakalnis 1972 m. buvo truputį tyrinėtas (vadovas Mykolas Černiauskas (1912–2002)). Tyrimų metu ištirtas 0,24 m² ploto šurfas, surinkta lipdytos ir žiestos keramikos šukių, kurios iki mūsų dienų neišliko. Straipsnyje skelbiami šių tyrinėjimų duomenys, paimti iš nedidelės apimties tyrinėjimų ataskaitos. Piliakalnyje lokalizuojama 1253 m. minima kuršių pilis Ablinga.

Paskutinis archeologijos objektas, kurio tyrinėjimų duomenys pateikiami straipsnyje, yra 500 m į šiaurę nuo Norgėlų piliakalnio esantis VIII–XI a. Norgėlų senkapis. Keletas dirbinių iš jo dar XIX a. viduryje pateko į tuometinį Vilniaus senienų muziejų ir buvo įtraukti į Carl von Schmith (apie 1795–1876) parengtą archeologinių radinių albumą „Necrolituanica“ (išleistas tik 2005 m.). 1909 m. Vladas Nagevičius (1881–1954) Norgėlų senkapyje ištyrė 45 m² plotą, identifikavo 7 VIII–X a. kapus. Senkapio tyrinėjimų medžiaga skelbiama pagal Rusijoje išlikusią šių tyrinėjimų ataskaitą (išskyrus Sankt Peterburgo Ermitaže saugomus radinius).

Straipsnyje pateikiamos medžiagos pagrindu daroma išvada, kad Endriejavo apylinkės proistorėje nebuvo tuščias kraštas. Jame gyventa jau akmens amžiaus pabaigoje–ankstyvajame geležies amžiuose. I tūkstantmečio antroje pusėje–XIII a. čia randamas kuršių kultūros palikimas.