Santrauka

Partizaninis judėjimas Gruzdžių krašte

Aurelija Malinauskaitė

Straipsnyje tiriami ginkluoto pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui 1945–1953 metais Gruzdžių valsčiuje raida, partizanų kovinių dalinių struktūra, kovos eiga ir metodai, SSRS represinių organų, visų pirma čekistinių, veiksmai prieš partizanus ir jų rėmėjus įtvirtinant stalininę diktatūrą.

Partizanų veikla nuo pat pasipriešinimo pradžios buvo įtakojama nacių okupacijos metais įsikūrusios slaptos politinės ir karinės organizacijos – Lietuvos laisvės armijos (LLA) – statutinių nuostatų. Gruzdžių valsčius priklausė LLA Šiaulių apygardai, vėliau Žemaičių legionui. Pirmajame pasipriešinimo etape (1945–1946) gausūs ir stichiškai susikūrę partizanų koviniai vienetai jungėsi, organizavosi struktūriškai, skaudžių susidūrimų su baudėjais metu kaupė kovinę patirtį. Antrajame etape (1946–1948), vienijant ir centralizuojant partizaninį judėjimą ir įkūrus Prisikėlimo apygardą, Gruzdžių partizanų koviniai vienetai priklausė Vakarų Lietuvos (Jūros) srities Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinei. Veikė Ąžuolo, Audros, Broniaus Norkaus, Antano Žąsino-Spyglio, Plechavičiaus ir kt. būriai. Stiprindama baudžiamuosius veiksmus, naikindama socialinę partizanų rėmimo bazę (jų šeimos nariai, rėmėjai buvo siunčiami į lagerius, tremiami į Sibirą), okupacinė valdžia tik 1953 m. galutinai palaužė Gruzdžių valsčiaus partizanų pasipriešinimą.