Santrauka

Gruzdžių valsčiaus ir jo gyventojų raida

Vidmantas Daugirdas

Šio straipsnio tikslas atskleisti Gruzdžių valsčiaus ir kitų, šalia esančių, teritorinių administracinių vienetų teritorinės organizacijos raidos ypatybes. Kartu siekiama išryškinti svarbiausius Gruzdžių krašto administracinės raidos etapus, gyventojų skaičiaus bei sudėties kaitą, apibendrinti archyvinę bei statistinę medžiagą. Pagrindinis darbo metodas – aprašomoji lyginamoji analizė. 

Tik nuo 1649 m. vidurio Gruzdžiai tapo vietinės reikšmės ūkiniu administraciniu centru Šiaulių ekonomijoje, parapijos centru – 1842 m., XIX a. II-oje pusėje – valsčiaus centru. Tokios vėlyvos administracinės reikšmės susiformavimą lėmė periferinė geografinė padėtis, sudėtinga krašto istorinė raida, svarbesnių ir didesnių gyvenviečių, pirmiausia, Šiaulių kaimynystė, kurie savo ekonominiu ir administraciniu potencialu užgožė netoli esančius miestelius. Iki XIX a. pabaigos gyventojų skaičius Gruzdžiuose ir jo apylinkėse augo lėtai, tai sumažėdavo, tai padidėdavo. Tam trukdė bendroji XVIII a. Lietuvos-Lenkijos valstybės ūkinė krizė, karai, badas, maras, miestelių augimo neskatinimas. 

Po baudžiavos panaikinimo, 1863 m. įkurtas Gruzdžių valsčius buvo didžiausias Šiaulių ujezde, didžiausias tarpukario Lietuvos Šiaulių apskrityje ir vienas didžiausių Lietuvoje (424 km2). Pirmojo sovietmečio, Antrojo pasaulinio karo metais ir antrojo sovietmečio pradžioje valsčius ribos nebuvo keičiamos. Kartu su Šiaulių apskritimi Gruzdžių valsčius buvo panaikintas 1950 m. birželio 20 d., miestelis tapo tik nedidelės apylinkės centru Šiaulių rajone. Apylinkės rytinės ir vakarinės ribos didele dalimi sutapo su tarpukarinio Gruzdžių valsčiaus ribomis, nors apylinkės plotas buvo 2,3 karo mažesnis už buvusį valsčiaus plotą.

1995 m. įkurtos Gruzdžių seniūnijos ribos iš esmės sutapo su sovietinės apylinkės ribomis (plotas liko toks pat – 186 km2). Seniūnijoje vis mažėja gyventojų, 2005 m. buvo 3188 gyventojai (Gruzdžiuose 1781, Šiupyliuose 450, Žioguose 158.).