Santrauka

„Marijos Nekaltojo Prasidėjimo valandų“ giedojimo ypatumai Kartenos apylinkėse

Virginija Kvasaitė

Viena iš Marijos garbinimo formų yra „Marijos Nekaltojo Prasidėjimo valandų“ giesmių giedojimo tradicija, kurios ištakos siekia XV amžių. Šią Marijos garbinimo tradiciją ypatingai skleidė pranciškonų vienuoliai. Lietuvoje giedamų „Marijos valandų“ giesmių tekstai yra išversti iš lotynų kalbos. Šios giesmės labai populiarios tarp Lietuvos tikinčiųjų tapo XIX amžiuje. Susiformavo tam tikri regioniniai giesmių melodijų savitumai, todėl „Marijos valandų“ giesmių melodijos turi panašumų su lietuvių liaudies dainomis. Atsirado giedojimo ypatumai, susiję su lokalinėmis tikinčiųjų bendruomenės tradicijomis. „Marijos valandos“ buvo giedamos ne tik bažnyčioje, bet ir namuose, piligriminių kelionių metu.

Ekspedicijoje surinktos medžiagos analizė parodė, jog, lyginant su kitomis Žemaitijos vietovėmis, Kartenos apylinkėse „Marijos valandų„ giedojimo tradicijos turi tam tikrų ypatumų. Šios giesmės buvo giedamos namuose ir bažnyčioje. Kartenos bažnyčioje tikintieji giedojo ne tik per adventą prieš rarotas ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę, bet ir prieš gegužines pamaldas ir Žolinę. „Marijos valandas“ Kartenos apylinkių tikintieji giedodavo ir prie Kartenos lurdo.

„Marijos Nekaltojo Prasidėjimo valandų“ giedojimo tradicijų populiarinimui Kartenos apylinkėse didelę įtaką turėjo Kretingos pranciškonų ir Patvarių seserų pranciškonių pastoracinė veikla.