|
Santrauka Kupiškio valsčiaus gamta Egidijus Bukelskis Kupiškio marios vienas didžiausių dirbtinių vandens telkinių Lietuvoje. Tai seklus eutrofinis vandens telkinys. Žuvų išteklių tyrimai atlikti 2012 metų rugpjūčiorugsėjo mėnesiais pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintą ichtiologinių tyrimų metodiką. Tyrimų metu Kupiškio mariose sugauta 9 rūšių žuvų kuoja, raudė, aukšlė, plakis, karšis, sterkas, pūgžlys, ešerys ir lydeka. Pagal tyrimų duomenis, mariose tiek pagal gausumą, tiek pagal biomasę vyravo kuojos. Palyginus 2007 m. atliktų tyrimų duomenis su 2012 m. tyrimų rezultatais galima konstatuoti, kad tvenkinyje padidėjo kuojų biomasė, tačiau sumažėjo karšių. Iš plėšriųjų žuvų vyraujanti rūšis Kupiškio mariose yra sterkai, subdominantinė rūšis lydekos. Iš kitų žuvų kiek didesnė karšių santykinė masė, ji siekia beveik 21 proc. Nors santykinė plėšriųjų žuvų gausa Kupiškio mariose nėra didelė ir sudaro 16 proc. bendro žuvų gausumo, plėšriųjų biomasė atitinka subalansuotų žuvų bendrijų rodiklius ir siekia beveik 30 proc. Likusių žuvų rūšių santykinė gausa ir biomasė skiriasi nežymiai, tik raudės mariose laikytinos retomis žuvimis. Fakultatyvinės bendrijos rūšys yra pūgžliai ir aukšlės, kurių gausą efektyviai reguliuoja plėšriosios žuvys. Kupiškio marių žuvingumas 2012 m. siekė 133 kg iš 1 ha, o žuvų, išskyrus jaunų amžiaus grupių, gausumas buvo 2 650 ind./ha. Tad šis vandens telkinys yra vienas produktyviausių Lietuvoje. Marių žuvų išteklius intensyviai naudoja žvejai mėgėjai, todėl žuvų bendrijos stabilumui užtikrinti kasmet reikėtų įleisti 7501000 vnt. šiųmetukių lydekų, o kas 35 metai europinių šamų. Tyrimų metu mariose buvo labai gausu siauražnyplių vėžių, tačiau 2015 m. vasarą dėl ligų sukeltos epizootijos jie žuvo. Tikimasi, kad vėžių ištekliai ateityje atsikurs.
|