Santrauka Katalikų laidotuvių apeigos: papročiai ir religingumo raiška (Kupiškio apylinkės, XX a. antroji pusėXXI a. pradžia) Rimutė Garnevičiūtė Straipsnyje, remiantis Kupiškio krašte surinkta etnografine medžiaga
ir ankstesniais autorių užrašymais, analizuojami katalikų laidotuvių
papročiai bei religingumo raiška laidotuvėse Kupiškio krašte. Atliktas
tyrimas parodė, kad kultūrinės, ekonominės sąlygos šalyje lemia
laidotuvių papročių formas. Įmonių teikiamos paslaugos artimos
tradicinėms, tam turi įtakos ir rinkos sąlygos, kur pasiūlą neretai
nulemia paklausa. Esant tradicinei kultūrai, laidotuvėse svarbiausia
dimensija buvo santykiai: šeimos, giminės, skirtingų kartų, vietinės ir
parapijos bendruomenės, santykiai su mirusiuoju. Visa apimantis santykis
buvo su Dievu, kuris užtikrino ir visų kitų santykių kokybę. Mokamos
laidojimo paslaugos sujaukė šių santykių tinklą, ryški tendencija
laidotuvėms tapti uždarame šeimos, giminės ir draugų rate vykstančiu
įvykiu. Įdomu, kad laidotuvių erdvei persikėlus į nuomojamas patalpas,
atsirado mirusiojo santykį su namu išreiškiantis paprotys trumpas
sustojimas prie jų. Katalikų laidotuvėse reikšmingą vietą užima religinė
raiška. Žmogui mirštant, jį šarvojant naudotos sakramentalijos, kurias
pamaldžiai naudojant kliautasi Bažnyčios maldomis, šie elementai
katalikų laidotuvėse išliko iki mūsų dienų. Esminis pokytis išnykus
maldos prašymui iš kvietimo į laidotuves žodinės formulės, pakito ir
budėjimo laiko paskirties suvokimas malda nėra pagrindinis veiksmas
laidotuvėse. Šis pokytis atsirado veikiant sekuliarizacijai, nulėmusiai
katalikiškos tapatybės krizę. Kupiškio krašte svarbi pamaldumo praktika
laidotuvėse (seniau ir mirusiųjų minėjimuose) yra Švč. Jėzaus Vardo
rožinio giedojimas. Unikali, tik šiame krašte fiksuojama maldingumo
praktika 129 psalmių giedojimas meldžiantis už mirusįjį ir jo giminės
mirusiuosius. Kupiškio krašte naudojamas giesmynas Giesmės giedamos už
mirusius Bažnyčios rekomenduojamų ir liaudies sukurtų giesmių
rinkinys. Atlikus religinės raiškos analizę daroma išvada, kad liaudišką
pamaldumą laidotuvėse suformavo krikščioniškojo tikėjimo principai, be
to, fiksuojamos ir gyvos liaudiškojo religingumo apraiškos tikėjimas
sielos buvimu prie mirusiojo kūno bei velionio ir vėlės suvokimas kaip
nedalomos visumos. Išnyko seniau praktikuotas religingumo veiksmas
išmaldos už mirusįjį. |