Santrauka

Numizmatinis rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje

Minijus Pučėta

Duomenis apie Kupiškio valsčiaus pinigų rinką, XV a. II pusėje–XVII a. čia cirkuliavusias monetų rūšis mums suteikia 143 archeologinių tyrinėjimų metu rastos monetos, saugomos Kupiškio etnografijos muziejaus numizmatiniame rinkinyje. 138 iš jų rastos senkapiuose ir tik 5 Palėvenės dominikonų vienuolyne. Jos identifikuotos pagal nominalą, priklausomybę konkrečiam valdovui ir kalyklą. Išskirti 6 atskiri monetų nominalai, kaldinti 14 valdovų 10 tiksliai nustatytų ir 3 nežinomose kalyklose.

Galima teigti, jog XV a. II pusėje–XVI a. I pusėje čia, kaip ir visoje tuometinės LDK teritorijoje, dominavo vietinės, Vilniaus kalykloje kaldintos, monetos (Kazimiero Jogailaičio denarai, Aleksandro Jogailaičio ir Žygimanto Senojo pusgrašiai, Žygimanto Augusto denarai, dvidenariai, pusgrašiai ir grašiai). Tačiau nedidelę vietinės pinigų rinkos dalį užėmė kitų kraštų monetos (Liudviko II Silezijos pusgrašiai).

XVI a. II pusėje pradėjo rastis vis daugiau svetimų kraštų monetų (Gothardo Ketlerio dvidenariai), prie kurių iš dalies galima priskirti nuo XVI a. pab. čia gausiai aptinkamus Zigmanto III Vazos Rygos miesto šilingus. Tai galbūt lėmė geografinis Rygos artumas ir skaitlinga šių monetų emisija. Tuo tarpu Vilniuje kaldintų lietuviškų minėto valdovo monetų senkapiuose rasta vos keletas.

XVII a. senkapių radiniai rodo Kupiškio valsčiaus monetų rinką buvus užpildytą Rygoje ir Livonijoje Švedijos valdovų, ypač Kristinos kaldintais šilingais. Tačiau remdamiesi vien senkapių duomenimis negalime spręsti apie neabejotinai dominuojantį XVII a. vid. išleistų į apyvartą Jono Kazimiero infliacinių šilingų vaidmenį.

Numizmatiniai duomenys iš Kupiškio valsčiaus radimviečių rodo, kad monetų cirkuliacijos dėsningumai, XV a. II pusėje–XVII a. be didesnių išimčių atitinka bendrą to meto situaciją Lietuvoje.