Santrauka

Kas gi ta pelkė?

Renė Sankauskienė

Pelkė – tai vieta, kur yra drėgmės perteklius. Ji apauga specifine, drėgmę ir rūgštų dirvožemį mėgstančia augmenija. Augalai auga, nugyvena savo gyvenimą, pūva. Iš puvenų susidaro durpių klodai. Šepetos pelkės susiformavimui paaiškinti yra dvi versijos: užpelkėjęs ežeras arba susikaupęs drėgmės perteklius Šventosios ir Lėvens upių vandenskyroje esančiame pažemėjime. Šepetos pelkė yra aukštapelkė, pakraščiuose vietomis pereinanti į žemapelkę. Ji iškilusi 119–111 metrų virš jūros lygio.

Šepetos pelkė, kaip ir daugelis gamtos darinių, apipinta legendomis. Populiariausia legenda yra apie paskendusią bažnyčią. Literatūros kūriniuose mūsų pelkę aprašė keletas rašytojų: Kazys Inčiūra, Juozas Baltušis, Jozefas Weyssenhofas ir Nijolė Jankutė. Kaip pramoninę pelkę prieškariu išsamiai tyrinėjo ir aprašė mokslininkas Kazys Brunza ir jo kolegos knygoje „Šepeta“. Pelkės durpės buvo numatytos kaip alternatyvus kuro šaltinis. Lietuva kurui turėjo tik medieną. Dar apie 1922 metus gamtininkas Tadas Ivanauskas siūlė Šepetos pelkę palikti kaip gamtos rezervatą, nes čia augo beržų keružių sąžalynai ir gyveno baltieji tetervinai. Tačiau geografinė padėtis ir gera durpių kokybė nulėmė pramoninės pelkės statusą.

Pirmą kartą Šepetos pelkė paminėta 1861 m. knygoje „Medžiaga Rusijos geografijai ir statistikai“. Joje yra Kauno gubernijos žemėlapis, kuriame pažymėta Šepetos pelkė.

Pelkės teikiamą naudą žmonės juto nuo senovės: čia medžiojo, rinko grybus, uogas. Baltąsias samanas – kiminus naudojo statybose sienų plyšiams sandarinti, daržovėms ir vaisiams laikyti žiemą.

Šiandien durpės naudojamos kurui, sodininkystės ir daržininkystės substratams gaminti. AB „Durpeta“ gamina įvairią produkciją, kuri garsi ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų. Šalia besiplečiančios įmonės išaugo nemaža gyvenvietė, mokykla. Sėkmingai dirbanti įmonė suteikia darbo daugeliui žmonių.

Gamtos turtas, kurį dabar naudoja žmonės, tarnaus dar daug metų. Po durpėmis yra sapropelio sluoksnis, kuris taip pat gali būti naudojamas įvairiais tikslais. Šepetos apylinkėse gausu molio, iš kurio prieškariu, dar ir pokario metais buvo daromos plytos, žiedžiami indai. Laikas parodys, ar sugebėsime pasinaudoti gamtos suklostytomis dovanomis.