Santrauka

Kupiškio seniūnija XVI–XIX amžiais

Alvydas Totoris

XVI–XIX amžiais gyvavusi Kupiškio seniūnija buvo viena svarbiausių LDK karališkųjų valdų. Ji buvo sudaryta 1565–1566 m. vykusios LDK administracinės ir teismo reformos metu iš šiaurinėje Pienionių pavieto teritorijos dalyje buvusio Kupiškio valsčiaus. Į Kupiškio seniūnijos sudėtį įėjo Kupiškio dvaras, miestelis ir valsčius, suskirstytas į 3 vaitijas (Laukminiškių, Palėvenės ir Marnakos), kurios apėmė 41 kaimą. 1603 m. seniūnijoje buvo 792,3 valako žemės ir 680 dūmų. Seniausias žinomas seniūnijos inventorius yra 1603 m.

Kupiškio seniūniją valdovai nuolat įkeisdavo. Ją valdė Naruševičiai (1568–1610), K. Mantvydas Dorohostaiskis (1610–1615), A. Korvinas Gosevskis (1615–1636), Tyzenhauzai (1636–1760), M. K. Oginskis (1760–1771), Čartoriskiai (1771–1835). Seniūnija labai nukentėjo per karus su Švedija (1625, 1655–1656), tad 1667 m. buvo tik 560 dūmų.

XVII a. pabaigoje prie Kupiškio seniūnijos buvo prijungta Pienionių seniūnijai priklausiusi Kuosėnų vaitija su 5 kaimais. Laikui bėgant, seniūnija ėmė atsigauti ir 1690 m. joje jau buvo 662 dūmai. Tačiau prasidėjęs Šiaurės karas, ypač jo metu 1709–1710 m. siautęs didysis maras atnešė seniūnijai milžiniškų demografinių ir materialinių nuostolių. Per marą išmirė didelė dalis 4 vaitijų gyventojų.

1711 m. vasarą buvo vykdoma valstiečių revizija. Tuomet paaiškėjo, kad seniūnijoje likę tik 72 dūmai. Net 20 iš 44 buvusių kaimų nebeliko gyventojų. Tik pasibaigus karui seniūnija ėmė atsigauti, vėl daugėjo dūmų, buvo apgyvendinti kaimai. Pirmojo pokarinio 1726 m. inventoriaus duomenimis, Kupiškio seniūnijoje jau buvo 223 dūmai, kurio gyventojai dirbo 120 valakų žemės, bet vis dar dirvonavo net 426 valakai, o 7 kaimuose nebuvo nė vieno gyventojo. 1765 m. liustracijos duomenimis, seniūnijoje jau buvo 40 kaimų su 257 dūmais. Pagal 1789 m. inventorių, seniūnijoje buvo 490 dūmų su 3 572 gyventojais, iš jų – 504 samdiniai. Tuomet seniūnijoje dar gyveno 226 žydai, kurie vertėsi prekyba, amatais arba nuomojo karčemas.

Prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos, Kupiškio seniūniją ir toliau valdė Čartoriskių giminės atstovai. 1798 m. atliktos liustracijos duomenimis, seniūniją sudarė Kupiškio dvaras, miestelis ir 4 vaitijos su 43 kaimais, 14 gyvenamų užusienių. Kupiškio seniūnija nukentėjo per Napoleono žygį į Rusiją 1812 m. Po 1831 m. sukilimo pralaimėjimo Kupiškio seniūnija iš valdytojo Adomo Jurgio Čartoriskio buvo atimta, o 1835 m. perduota valstybės iždo žinion.

Vykdant vadinamąją N. Kiseliovo reformą 1842–1843 m., atlikta detali Kupiškio seniūnijos liustracija –nustatyta, kad joje yra 17 097 dešimtinės žemės, 785 dūmai su 5 334 valstiečiais prievolininkais. Be to, gyveno 400 kampininkų, 97 bajorai, 41 vienkiemininkas, 19 laisvųjų žemdirbių, 14 atsargos kareivių ir 565 žydai. Tad 1842 m. seniūnijoje buvo 6 481 gyventojas. 1843 m. Kupiškio seniūnija buvo panaikinta, o jos teritorija padalinta į Kupiškio ir Virbališkių valstybinius dvarus. Įgyvendinus valstiečių bendruomenės savivaldą, šie valstybiniai dvarai tapo valstybinių valstiečių valsčiais.

Šis straipsnis skirtas Kupiškio seniūnijos raidai nušviesti. Darbe panaudota daug naujų iki šiol nežinomų šaltinių. Ypač daug informacijos rasta Kupiškio seniūnų Tyzenhauzų archyvo fonduose. Ten aptikti 1603, 1642, 1667, 1704, 1711, 1726, 1732, 1750 m. Kupiškio seniūnijos inventoriai ir revizijų duomenys, kiti dokumentai. Plačiai panaudota 1798 bei 1842 m. liustracijų medžiaga, tuomet rengti seniūnijos inventoriai ir planai. Straipsnyje nagrinėjama seniūnijos raida, jos struktūrų, valstiečių prievolių kaita. Nušviečiamas tuometinių politinių įvykių poveikis seniūnijos vystymuisi. Pateikiama šaltiniuose užfiksuotų seniūnijos valstiečių vardų ir pavardžių kilmės ir paplitimo analizė. Straipsnis papildytas lentelėmis ir iliustracijomis.