Santrauka

Kupiškio kapinių kryždirbystės paminklai

Jolanta Zabulytė

Straipsnyje aptariami XIX a. pab. – XX a. I pusės ir šiuolaikiniai įvairių tipų Kupiškio kapinių kryždirbystės paminklai: lieti, kaltiniai ir vamzdiniai kryžiai, akmeniniai kryžiai ir mediniai paminklai formos ir tradicijų tęstinumo aspektais. Apibūdinus Kupiškio kapinių kryždirbystės paminklus galimos šios išvados.

Masinės gamybos lietų kryžių išlikę palyginti nemažai, o tai, kaip ir akmeninių paminklų atveju, liudija buvus turtingą kraštą. Ankstyviausias – 1857 m. pastatytas lietas kryžius, kiti datuoti paminklai priklauso XIX a. II pusei – XX a. I pusei ir tai sutampa su šių kryžių paplitimu Lietuvoje. Aukštaitijoje ir kituose regionuose plitę modeliai čia nebuvo populiarūs arba dalis jų neišliko, kai kurie priklauso retiems, keletas – unikaliems, kitose vietovėse kol kas neužfiksuotiems pavyzdžiams. Formos požiūriu vyrauja kuklaus dekoro vientisos juostos kryžiai, o ažūrinio dekoro modelių mažiau ir dauguma jų neogotikos stilistikos, sutinkami įvairiose Lietuvos kapinėse, tačiau esama ir retesnių formų.

XIX a. II pusės – XX a. I pusės kaltinių kryžių Kupiškio kapinėse išliko dešimt, nors 1988 m. jų būta dvidešimt aštuoni. Seniausias datuotas paminklas žymi 1861 m. palaidojimą, pagal struktūrą vyrauja Aukštaitijos regionui būdingi dvistiebiai kryžiai. Dauguma išlikusių ir dalis prarastų kaltinių kryžių pasižymi dekoro motyvų ir komponavimo principų savitumu, pvz., kryžma akcentuojama keturlapiu gėlės žiedu, skersiniuose ir stiebe naudojami skirtingo piešinio motyvai, esama originalių skersinių vidaus dekoro pavyzdžių. Neišliko ir keletas P. Buzo kaltų dvistiebių kryžių, tačiau esama dviejų šio kalvio darbo saulės formos vienastiebių paminklų. Galima spėti, kad pagal stilistiką šiam autoriui priklauso ir 1873 m. pastatytas kryžius, tačiau tam patvirtinti trūksta duomenų.

Kaip ir visoje Lietuvoje, šiuolaikinių antkapinių kaltų kryžių palyginti mažai – tik šeši. Dalies dvistiebių stilistika artima seniesiems paminklams, kiti pasižymi lakonišku dekoru, skirtingais nei senųjų dekoro komponavimo principais. Vienastiebių kaltų kryžių stilistika dažnai primena geležinių viršūnių-saulučių formas ir tai atspindi šiandienos Lietuvoje paplitusią tendenciją.

Maždaug nuo XX a. 5–6-ojo dešimtmečių Lietuvoje plitę vamzdiniai kryžiai Kupiškio kapinėse nėra populiarūs – iki 2013 m. jų pastatyta dvylika. Pridėtinis dekoras daugeliu atvejų panašus į kituose Lietuvos regionuose sovietmečiu kurtų šio tipo paminklų, tačiau esama ir savitų kompozicinių sprendimų, pvz., kvadratinio „rėmo“ kryžmoje panaudojimas.
XIX a. II pusėje – XX a. I pusės/vidurio laikotarpiu pastatytų akmeninių kryžių yra nemažai, kaip ir kitose vietovėse, vyrauja dvi formos – paprasti kryžiai ant aukšto arba žemesnio postamento ir medžio kamieną su nukirstomis šakomis imituojantis neoromantizmo stilistikos variantas. Daugumą tokių paminklų atliko vietiniai meistrai. Išskirtiniu Kupiškio kapinių akmeninių kryžių bruožu galima laikyti gana aukštus kryžius su trilapiais skersinių galais ant neaukšto postamento. Keletas šiuolaikinių paprastų akmeninių kryžių su aukštu postamentu liudija XIX a. tradicijos tęstinumą, tačiau esama ir improvizacijų. Tai – Žemaitijai buvusių būdingų akmeninių monolitinių koplytstulpių variacija, stilizuotų koplytstulpių deriniai su stelomis.

Pagal Kupiškio apylinkėse buvusius pavyzdžius galima teigti, kad XIX a. pab. – XX a. I pusėje šiame krašte buvo statomi Aukštaitijai būdingi „grybo“ ir „žibinto“ tipų mediniai stogastulpiai, mėgti puošnūs kryžiai su koplytėlėmis-altorėliais, būta ir koplytstulpių su atviromis koplytėlėmis. Šiandien šios tradicijos bruožų Kupiškio kapinėse neaptikta – pastatytas tik vienas, daugiau Žemaitijos paminklams būdingą formą atspindintis stogastulpis, monumentalių medinių kryžių nedaug, jie santūraus dekoro, ir, kaip ir visoje šiandienos Lietuvoje, vyrauja koplystulpių bei koplytėlių ant žemės interpretacijos – įvairių tūrių skulptūriniai stulpai, dažniausiai su reljefiniais arba bareljefiniais Rūpintojėliais.