Santrauka

Atkasta Kriaunų – Obelių apylinkių senovė

Gintautas Zabiela

Pirmosios žinios apie Obelių – Kriaunų apylinkių senienas yra dar iš XIX a. pirmosios pusės, tačiau sistemingiau jos pradėtos tyrinėti tik XIX a. pabaigoje. Labiausiai reikšmingų tyrinėjimų tarpe minėtini 1909–1910 m. Liudviko Kšivickio (1859–1941) vykdyti Petrešiūnų piliakalnio kasinėjimai, 1933 m. Petro Tarasenkos (1892–1962) atlikti Velykuškių bei Mielėnų piliakalnių tyrinėjimai.

Seniausi žmonių gyvenimo pėdsakai Obelių – Kriaunų regione siekia neolito pabaigą (II tūkstantmečio pr. Kr. pradžia). Tai akmeniniai laiviniai kirviai. Dauguma kitų akmeninių kirvelių yra iš bronzos (1500–500 m. pr. Kr.) ar net ankstyvojo geležies amžiaus (500–0 m. pr. Kr.) laikotarpiu ir susiję su čia klestėjusiais Brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalniais. Net 51 toks kirvis aptiktas šiuose piliakalniuose, kurių Obelių – Kriaunų apylinkėje žinomi aštuoni. Brūkšniuotos keramikos kultūros piliakalniai gyvavo maždaug iki III a. Vėliau jų dalis buvo apleista, tačiau kituose gyvenimas tęsėsi iki pat istorinių laikų (XIII a.). Šiuo atveju daugiausia medžiagos gauta Velykuškių piliakalnio tyrinėjimų metu. Geležies amžiuje (I–XIII a.) buvo gyvenama ir neįtvirtintose gyvenvietėse. Nuo I tūkstantmečio vidurio mirusieji buvo laidojami pilkapiuose, kurių išliko labai nedaug. Atskirais atvejais (Degučių radiniai) šiandien net sunku nustatyti laidosenos rūšį. Geležies amžiaus archeologijos paminklų išsidėstymas Obelių – Kriaunų regione lyginant jį su aplinkinėmis teritorijomis rodo čia buvus regioninį centrą. Jis buvo aiškus I tūkstantmečio pirmojoje pusėje, o vėliau visame plačiame Šiaurės rytų Lietuvos regione smarkiai sumažėjus gyventojų lieka sunkiau apčiuopiamas. Tačiau gyventojų etninė priklausomybę abejonių nekelia. Tai sėlių kraštas.

Po kovų su Livonijos ordinu dar labiau ištuštėjęs kraštas pakartotinai apgyvendinamas nuo Naujųjų laikų (XVI–XVIII a.) pradžios. Šiam laikotarpiui skiriami negausūs ir menkai tyrinėti senkapiai, dvarvietės, monetų lobiai. Jų teikiama medžiaga papildo ir patikslina atskirus šios regiono istorijos momentus, menkai atspindėtus istoriniuose šaltiniuose.