Santrauka

Ramygalos valsčiaus sakralinių pastatų ir parapijų trobesių architektūra

Marija Rupeikienė, Antanas Rupeika

Tyrinėti šešių vietovių: Ramygalos, Anciškio, Barklainių, Ėriškių, Truskavos ir Uliūnų sakraliniai pastatai, parapijų trobesiai ir smulkieji sakraliniai statiniai.

Ramygaloje yra bažnyčia ir jai priklausantys parapijos trobesiai, smulkiųjų sakralinių objektų ir paminklų, statytų įvairioms progoms; išliko ir buvusios sinagogos pastatas. Bažnyčia su šventoriumi ir buvusi sinagoga yra Ramygalos centre; katalikų kapinės įkurtos miestelio šiaurinėje dalyje, o buvusių senųjų žydų kapinių fragmentai išlikę pietuose. Ramygalos bažnyčia sumūryta istorizmo laikotarpiu, iš raudonų plytų, netinkuota. Ji vienbokštė, trinavė, pseudobazilikinė. Bažnyčios architektūra originali, su daugeliu smulkių detalių ir dekoro elementų. Šventoriuje ir už jo ribų stovi keli vertikalūs skulptūriniai akcentai – kryžiai, stogastulpis ir paminklai, skirti įvairioms progoms; tvoros šiaurės rytų kampe pastatyta vientiso tūrio, vienaukštė koplyčia, sumūryta iš raudonų plytų. Centrinėje miesto aikštėje pastatytas paminklas Genocido aukoms atminti „Sopulingoji“ – moderni Sopulingosios Dievo Motinos krikščioniškos temos interpretacija. Klebonijos sodyboje stovi klebonija, du ūkiniai trobesiai ir bažnyčiai priklausantis namas. Klebonija medinė, monumentalaus sudėtinio tūrio, vienaukštė, su pastoge ir rūsiu; jos architektūra tradicinė, būdinga provincijos miestelių parapijos trobesiams. Namo architektūra nesudėtinga, artima nedidelių miestelių špitolėms. Bažnyčiai priklausė ir namas, stovintis už šiaurinės šventoriaus tvoros kraštinės. Buvusi sinagoga jau nepanaši į sakralinį pastatą; jos architektūra nesudėtinga, be stiliaus bruožų. XIX a. pab. ir XX a. pr. Ramygalos nuotraukose yra užfiksuota varpinė. Ji buvo stulpinė, suręsta iš sienojų, dviejų tarpsnių, nesudėtingų formų, dengta keturšlaičiu stogu.

Anciškio bažnyčia ir kapinės yra pietinėje kaimo dalyje; šalia šventoriaus įkurta špitolės sodyba, o klebonijos sodyba išsidėsčiusi atokiau nuo bažnyčios. Anciškio bažnyčia suręsta iš sienojų, su dekoratyviniu bokšteliu, trinavė, pseudobazilikinė – romantizmo ir istorizmo laikotarpių statinys. Varpinė karkasinės konstrukcijos, stulpinė, dviejų tarpsnių, dengta keturšlaičiu stogu. Ji – liaudiškos architektūros, su romantizmo stiliaus elementais. Tradicinės architektūros špitolė pastatyta už rytinės šventoriaus tvoros, prie Bažnyčios gatvės, o statmenai jai – krėstas iš molio ūkinis trobesys. Tarp gatvės ir šventoriaus stovi originalių neogotikinių formų paminklas – koplytėlė, o kiek toliau – dar vienas paminklas su Šv. Florijono skulptūra. Klebonijos sodyboje yra klebonija, trys ūkiniai trobesiai, šulinys, o prie tvenkinio – dūminė pirtis. Klebonijos architektūra tradicinė, būdinga nedidelių miestelių trobesiams.

Barklainių kapinės įkurtos šiaurinėje kaimo dalyje. Koplyčia stovi prie pietinės tvoros kraštinės. Ji sudėtinio tūrio, sumūryta 1858 m. iš akmenų, su skaldos intarpais, dengta dvišlaičiu stogu. Koplyčia – originalus romantizmo laikotarpio statinys.

Ėriškių kaimo pietinėje dalyje yra katalikų bažnyčia, klebonijos sodyba ir špitolė. Bažnyčia medinė, vienbokštė, vienanavė, salinė, dengta dvišlaičiu stogu, o bokštas – keturšlaičiu stogeliu. Per pastarąjį remontą ji neteko autentiškumo – buvo pakeista angų forma, interjere neliko sienų tapybos, teikusios interjerui jaukumo. Šventorių supa kapinės, kuriose tarp tradicinių, būdingų kapinėms paminklų pastatyta ir originalių, skirtų svarbioms datoms įamžinti, ar meniškų tautodailininkų darbų. Abipus bažnyčios priešpriešiais pastatytos klebonija su špitole – būdinga daugelio miestelių parapijos trobesiams. Klebonijos sodyboje stovi klebonija ir nedidelė klėtis – buvusio ištęsto plano ūkinio trobesio dalis yra šulinys su svirtimi. Klebonija būdingų šiam pastatų tipui architektūros formų. Klėties architektūra nesudėtinga, būdinga kaimo trobesiams. Kitoje bažnyčiai priklausiusioje sodyboje stovi senas medinis namas, kuriame greičiausiai buvo špitolė (arba klebonija, o po to – špitolė); yra ir šulinys. Namas senas, tačiau matyti, kad tai buvo svarbus statinys, su ryškiais stilinės architektūros elementais. Šventoriuje stovėjusi varpinė liko užfiksuota tik nuotraukose. Ji buvo primityvių etninių formų, atvirų konstrukcijų, keturstulpė, dengta dvišlaičiu malksnų stogeliu.

Truskavoje yra katalikų bažnyčia, kapinių koplyčia, parapijai priklausantys pastatai bei smulkieji sakraliniai ir dekoratyviniai akcentai. Dabartinė bažnyčia su šventoriumi ir kapinės įkurtos pietinėje miestelio dalyje. Bažnyčia sudėtinio laužyto tūrio, vienbokštė, trinavė, bazilikinės erdvės, sumūryta iš plytų, tinkuota. Ji – modernių formų; išorės architektūroje ir interjere dominuoja kryžiaus ir trikampio simboliniai motyvai. Šventoriuje yra koplytėlė – išlikusi vienintelė iš buvusių Kryžiaus kelio stočių, stovi originalus keraminis paminklas, mūrinis koplytstulpis, skirtas Truskavos parapijai įamžinti. Neišlikusi varpinė buvo medinė, stulpinė, dviejų tarpsnių, nesudėtingų formų, panaši į neišlikusią Ramygalos varpinę. Šalia Truskavos gatvės pastatyti klebonijos pastatai. Klebonija – buvę Šv. Vincento Pauliečio mūriniai prieglaudos namai. Kapinių koplyčia vientiso tūrio, suręsta iš sienojų su aukštu akmens mūro cokoliu; ji primityvių liaudiškų formų, su baroko ir klasicizmo stiliams būdingais architektūros elementais.

Uliūnų centrinėje dalyje yra katalikų bažnyčia, senoji klebonija (dabar mokykla), ūkiniai trobesiai ir nauja mūrinė klebonija. Šventoriuje ir šalia jo pastatyta nemažai vertikalių dekoratyvinių akcentų – kryžių, stogastulpių ir skulptūrų. Bažnyčios sienos ir bokštas nevienalaikės statybos, skirtingos stilistikos. Akmens mūro sienos romantizmo laikotarpio, bokšto apačioje vyrauja modernizuota viduramžių stilistika, o viršutinio tarpsnio formos – modernios, būdingos tarpukariui. Iš senosios klebonijos pastato liko tik tūris su dvišlaičiu prieangiu. Kluonas – būdingas lietuvių etninės architektūros statinys. Dabartinė klebonija sumūryta iš raudonų plytų, netinkuota, o mezoninas – medinis.