Santrauka

Kamajų apylinkių architektūros bruožai

Marija Rupeikienė, Antanas Rupeika

Buvusiame Kamajų valsčiuje tyrinėtos šios vietovės: Kamajai su greta esančiais Kariūnais ir Žeimiais, Duokiškis, Greviškiai, Petrošiškis, Salos. Kamajų plano ašis – erdvi centrinė Antano Strazdo aikštė, į kurią sueina keturios pagrindinės miestelio gatvės. Svarbiausios kultūros paveldo vertybės – katalikų bažnyčia su klebonijos sodybos trobesiais ir prie aikštės stovintys senieji akmens mūro pastatai. Kamajų bažnyčios eksterjeras santūrių neogotikinių formų, o interjeras puošnus, su originaliais dekoro elementais. Mūrinė klebonija – su originaliais dekoro elementais; špitolė būdingo šiems pastatams tūrio ir plano, tradicinės architektūros. Miestelyje galima pastebėti įdomių tradicinės architektūros medinių namų, išsiskiriančių originaliomis detalėmis. Į pietus nuo miestelio, Kariūnų gyvenvietėje, ties Svėdasų–Duokiškio kelių sankirta yra Kamajų dvaro sodyba, įkurta atokiau nuo kelio. Dabar čia stovi šeši pastatai: rūmai, ledainė, tvartas, svirnas, yra ūkinio pastato liekanos ir vandens bokštas.

Duokiškio visų trijų sakralinių pastatų architektūra vientisa, pasižymi tradicinėmis formomis. Bažnyčia originalaus plano ir vidaus erdvės. Varpinė tradicinės architektūros, derančios prie bažnyčios formų. Sandėlio (koplyčios) architektūra artima bažnyčios ir varpinės formoms.

Tarp Kamajų ir Petrošiškio yra Žeimių kaimas, kuriame gimė Kazys Šešelgis (1915–1998).

Petrošiškio dvaro reprezentacinėje, uždaroje teritorijoje yra du gyvenamieji pastatai, klėtis ir rūsys. Tarp tvoros ir kelio stovi trys ūkiniai pastatai. Rūmai atnaujinti, laikantis buvusių pastato proporcijų, angų dydžių ir jų formų. Greviškių dvaro sodyboje liko tvartas.

Dabar Salų dvaro ansamblį sudaro 11 pastatų: rūmai, prievaizdo namas, pirtis-skalbykla, svirnas-ledainė, kalvė, du kumetynai, tvartas, rūsys-sandėlis, bažnyčia, koplyčia ir parkas. Rūmai – su klasicistiniu pagrindiniu fasadu ir istorizmo laikotarpio priestatais; pasižymi formų ir detalių įvairove, interjere persipina klasicizmo epochos ir istorizmo laikotarpio tapybos fragmentai ir būdingos neogotikai formos ir detalės. Originalios architektūros yra didysis kumetynas ir tvartai; jo išorėje susipina būdingi tradicinei architektūrai bruožai su klasicizmo stiliaus elementais. Tvartas pasižymėjo itin monumentaliu tūriu ir originalia architektūra. Salų bažnyčia – istorizmo laikotarpio pastatas, kuriame dominuoja neogotikinės formos. Tačiau fasaduose ir interjere esama ir orderio elementų. Koplyčia lakoniškų etninės architektūros formų.

Parkas išsidėstęs rytinėje pusiasalio dalyje, pagal pietinį ežero krantą, tęsiasi nuo rūmų rytų pusėn ir užima apie 7 ha plotą.