Santrauka

Kelmės valsčiaus katalikiškos maldos ir giesmės

Alfonsas Motuzas

Kelmės kraštas garsus savo katalikiška etnine kultūra. Nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio Kelmė buvo valsčius.

Šio straipsnio objektas – Kelmės valsčiaus katalikiškos maldos ir giesmės. Tyrimo tikslas – atskleisti Kelmės valsčiuje praktikuotas katalikiškas maldas ir giesmes. Straipsnyje kelti uždaviniai: nustatyti Kelmės valsčiuje egzistavusias katalikiškas parapijas bei bendruomenes; ištirti Kelmės valsčiaus parapijų areale praktikuojamas katalikiškas maldas ir giesmes, nurodyti Kelmės valsčiuje praktikuojamų katalikiškų maldų ir giesmių kilmę; atskleisti Kelmės valsčiaus teritorijoje jų paplitimo ir atsiradimo priežastis. Iškeliama hipotezė, kad Kelmei esant valsčiumi, čia egzistavusias maldas ir giesmes suformavo Kelmės valsčiaus kaimynystėje anksčiau veikusių vienuolijų bendruomenių aktyvi pastoracinė veikla. Naudoti retrospekcijos, analitinis ir sintezės metodai.

Atliktas tyrimas leido teigti šias išvadas. Kelmės valsčiaus katalikiškų šventovių išsidėstymo arealą, kur praktikuojamos maldos ir giesmės, sudarė Liolių šv. Simono ir Judo Tado, Saudininkų (Maironių) Švč. Mergelės Marijos, Pakražančio Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo bei Žalpių šv. Benedikto parapijos. Jų centre – Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija su Verpenos Šv. Onos koplyčia ir Šaltenių (Juodeikių) Šv. Jėzaus Širdies bei Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos oratorijomis. Kelmės valsčiaus parapijose atliekamos maldos ir giesmės buvo atliekamos bažnytinių kalendorinių švenčių/atlaidų ir šeimos švenčių (šermenų, mirusiųjų paminėjimų) metu. Kelmės valsčiaus parapijų areale buvo praktikuojamos advento Marijos valandos bei gavėnios ir per šermenis bei mirusiųjų paminėjimų metu Žemaičių Kalvarijos Kalnų maldos bei giesmės. Taip pat visose Kelmės valsčiaus parapijose gegužinių pamaldų metu prie lurdų statulų, kryžių ir koplyčių buvo giedama Švč. Mergelės Marijos litanija ir giesmė „Sveika, Marija, Motina Dievo“, o birželinių pamaldų metu – Švč. Jėzaus Širdies litanija ir giesmė „Iš šios žemelės“. Kelmės valsčiaus Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangųparapijoje giedota Šv. Antano giesmė buvo giedama ir Liolių šv. Simono ir Judo Tado bei Pakražančio Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo parapijose. Prie Saudininkų (Maironių) Švč. Mergelės Marijos koplyčios buvo praktikuojama giesmė „Sveika, Marija, Motina mieliausia“, kuri taip pat buvo sutinkama ir Liolių šv. Simono ir Judo Tado bei Žalpių šv. Benedikto parapijose. Verpenos Šv. Onos bendruomenėje praktikuojamas Šv. Onos giesmės giedojimas buvo atliekamas ir Saudininkų (Maironių) Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje. Šaltenių (Juodeikių) Šv. Jėzaus Širdies oratorijos bendruomenė išsiskyrė Švč. Jėzaus Širdies litanijos giedojimo ir kalbėjimo praktika. Šią praktiką Kelmės valsčiuje, kaip parodė atliktas tyrimas, taip pat praktikavo ir Žalpių šv. Benedikto parapija. Buvo giedamos išskirtinės arba unikalios giesmės. Tai Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje per Šv. Jurgio atlaidus giedama Šv. Jurgio giesmė bei per Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidus giesmė „Mylimoji Karalienė“. PalendriųAušros Vartų Švč. Mergelės Marijos viešojoje oratorijoje buvo giedama giesmė „Vilniaus Aušros Vartų koplytėlėj“. Kelmės valsčiaus parapijose praktikuojamos maldos ir giesmės buvo atliekamos bažnyčiose, koplyčiose, oratorijose, viešose oratorijose bei namų aplinkoje. Kelmės valsčiaus parapijose praktikuojamų maldų ir giesmių paplitimo priežastys sietinos su nuo seno kaimynystėje iki XIX a. pabaigos veikusių vienuolijų, o vėliau vietos dvasininkų aktyvia žmonėse pastoracija, o tai ir pagrindžia darbo pradžioje išsikeltą hipotezę.