Santrauka

Garsioji Babickų šeima

Aldona Ruseckaitė

Lietuvos kultūros istorijoje galime analizuoti ne tik pavienius asmenis. Randasi nemažai įdomių, talentingų, savito gyvenimo ir likimo šeimų. Viena tokių – Babickų šeima, įsikūrusi Aukštaitijoje, Kupiškio krašte, Laukminiškių kaime, kai našlys Jurgis Babickas vedė iš tų pačių apylinkių kilusią Agotą Graičiūnaitę. Su kuria sugyveno keturias atžalas: Uršulę Unę (1897–1961), Vytautą (1899–1963), Kazį (1901–1968) ir Petrą (1903–1991). Babickų vaikai patyrė ir tremtinio, ir kalinio, ir emigranto dalią. Per jų likimus atsiveria XX a. dramatizmas, netgi tragizmas.

Sudėtingos istorinės pervartos – du karai, sovietų okupacijos, traukimasis į Vakarus, pokario tremtys – formavo likimus ir netikėtai keitė gyvenimo įvykius. Tačiau visi keturi Babickai paliko savo ženklą Lietuvos politiniame, visuomeniniame, kultūriniame gyvenime. Uršulė Unė Babickaitė-Graičiūnienė (Une Bay) pasirinko teatro meno kelią. Mokėsi ir dirbo Peterburge, Amerikoje, Londone, Paryžiuje, Lietuvoje, vaidino kine, teatre, režisavo. Patyrė tremtinės dalią. Vytautas Babickas buvo Lietuvos karininkas, mokytojas, kalinys ir tremtinys. Kazys Babickas – Lietuvos savanoris, karininkas, Nepriklausomybės metais užėmęs aukštas pareigas kariuomenės struktūrose, parengęs knygų apie karo mokslą, gavęs keletą svarbių valstybės apdovanojimų. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Petras Babickas – plataus profilio menininkas, turėjęs daug talentų, Lietuvos kultūroje palikęs plačią vagą. Tai – poetas, prozininkas, publicistas, vertėjas, žurnalistas, fotografas, redaktorius, kino operatorius, radijo laidų organizatorius, pedagogas, dailininkas, kraštotyrininkas, muziejininkas, diplomatas, keliautojas. Šis žmogus buvo labai darbštus ir turėjo pagrindinę gyvenimo kryptį – tarnavimą Tėvynei. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Brazilijoje.

Babickų šeima yra pavyzdys darnios šeimos, kurioje buvo puoselėjamos moralinės vertybės, siekiama grožio ir gėrio, neapleidžiami dvasiniai dalykai.