Santrauka

Onuškio apylinkių paviršiaus sandara, paleogeografija ir geopaveldas

Valentinas Baltrūnas, Bronislavas Karmaza, Violeta Pukelytė

Buvusiam Onuškio valsčiaus paviršiui būdinga didelė geologinė ir geomorfologinė įvairovė, kurią lėmė sudėtinga Dzūkų aukštumos paleogeografinė raida. Vietovės paviršiaus geologinė sandara ir geomorfologija siejama su paskutiniojo (Nemuno) apledėjimo Baltijos (Pomeranijos) ir Žiogelių (Frankfurto) ledyno atsitraukimo stadijomis. Teritorijos naujų tyrimų medžiaga leido apibūdinti savitus geologinius ir geomorfologinius kompleksus (mikrorajonus), žymius būdinga geologine sandara ir sudėtimi, hidrogeologinėmis, hidrologinėmis ir geomorfologinėmis ypatybėmis. Tai savo ruožtu lėmė jų miškingumą ir pelkėtumą, agrarinės plėtros, urbanizavimo bei kasybos galimybes, kraštovaizdžio savitumą. Išskirti ir aprašyti Rūdiškių–Senųjų Trakų, Paluknio-Lieponių lyguminių mikrorajonų nedideli pakraščiai, paskutiniojo (Nemuno) apledėjimo ankstesnės stadijos (Žiogelių) ledyno suformuoti Žilinų ir Vilkokšnio–Tolkiškių, taip pat vėlesnės stadijos (Baltijos) ledyno palikti Onuškio–Dusmenų, Alaburdiškių–Pivašiūnų Dzūkų aukštumos mikrorajonai bei Stakliškių mikrorajono nedidelis vakarinis kraštelis. Onuškio apylinkėse kol kas yra įteisintas tik vienas geologinis gamtos paminklas – Nikronių mitologinis akmuo, taip pat geomorfologinis, hidrografinis, telmologinis ir keturi kraštovaizdžio draustiniai. Petrologiniu ir paleogeografiniu požiūriu labai įdomūs iš riedulių statyti senieji mūrai, tarp jų ir Onuškio bažnyčia, taip pat pelkių geležies rūdos gavybos ir liejybos vietos, ypač tokios, kaip senoji Dusmenų dvaro liejykla netolimam Rudnios kaime.