Santrauka

Onuškio apylinkių augalija

Zofija Sinkevičienė

Straipsnyje pristatomi 2010–2012 m. atliktų Onuškio apylinkių augalijos tyrimų duomenys. Tirtoje teritorijoje natūraliausia išliko pelkinių kompleksų augalija, kuriuose vyrauja aukštapelkių (Ledo-Pinetum sylvestris, Sphagnetum magellanici), tarpinio tipo pelkių (Caricetum lasiocaropae), liūnų (Rhynchosporetum albae Caricetum limosae), šlapių miškų (Vaccinio uliginosi-Pinetum sylvestris, Carici elongatae-Alnetum glutinosae), pelkių salų pušynų (Peucedano-Pinetum sylvestris) ir mišrių miškų (Querco-Piceetum sylvestris) bendrijos. Brandūs miškai daugiausia išlikę pelkių salose, pusiasaliuose ir apypelkiuose. Kiti sausi miškai yra intensyviai naudojami arba išvalyti nuo vėjovartų po 2010 m. viesulo. Iš žemapelkių ir pievų augalijos išlikę tik nedideli fragmentai viksvynų (Caricetum vesicariae, Caricetum vulpinae, Caricetum rostratae), viksvameldynų (Scirpetum sylvatici) vikšrynų (Juncetum effusi)ir briedgaurynų (Calluno-Nardetum strictae). Ši augalija labiausiai nukentėjo nuo sausinamosios melioracijos.

Tirtoje teritorijoje inventorizuotos 9 Europos mastu nykstančios ir saugomos gamtinės buveinės: natūralūs distrofiniai ežerai, aktyvios aukštapelkės, degradavusios aukštapelkės, tarpinės pelkės ir liūnai, rūšių turtingi eglynai, spygliuočių miškai ant ozų, pelkėti lapuočių miškai, pelkiniai miškai, kerpiniai pušynai.

Teritorijoje rastos 7 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: kalninė arnika (Arnica montana), siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri?), statusis atgiris (Huperzia selago), mažažiedė lūgnė (Nuphar pumilum), vėjalandė šilagėlė (Pulsatila patens), pelkinė šindra (Peplis portula), mėlynialapis karklas (Salix myrtilloides).Nerastos arba nepastebėtos anksčiau augusios retosios rūšys: laplandinis karklas (Salix lapponum), mažoji gegužraibė (Orchis morio), žalioji plateivė (Coeloglossum viride), pelkinė laksva (Hammarbya paludosa).