Santrauka

Čedasų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios dailės vertybės

Regimanta Stankevičienė

Straipsnyje pristatomas iki šiol beveik nenagrinėtas Čedasų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios dailės paveldas: 1) atkeltas iš šios vietos senosios medinės barokinės bažnyčios, fundacija aprūpintos 1788 m. ir 2) sukurtas 1913 m. pastatytai dabartinei mūrinei bažnyčiai.
Įvade aptariama literatūra, archyvinė ir ikonografinė medžiaga ir naujais faktais papildoma dailės paveldui tirti svarbi, bet dar neišaiškinta Čedasų koplyčios (1788 m. tapusios bažnyčia) pastatymo XVIII a. (II ketv.?) istorija.
Pirmame straipsnio skyriuje analizuojamas XVIII a. meninis paveldas – baroko arba klasicizmo stilių bruožų turintys kūriniai ir bažnyčios istorijos ženklai, susiję su fundatore Marija Rachele Petkevičiūte-Kočaniene-Gorskiene arba jos artimaisiais. Aptariami į dabartinės bažnyčios interjerą integruoti  seniausi bažnyčioje atvaizdai – Švč. Mergelės Marijos Snieginės paveikslas su aptaisais ir Latvijos meistrams skiriamos Švč. Mergelės ir Nukryžiuotojo skulptūros. Pristatomi Vilniaus auksakalio Tado Skendzerskio pagaminti liturginiai indai, siuvinėjimu dekoruotos dalmatikos, Dievo Apvaizdos brolijos procesijų altorėlis, alavinės žvakidės, 1750 m. Rygoje Heinricho Byrmano nulietas varpas, bokštų kryžiai su herbais ir kita.
Antrame skyriuje pristatomas XIX–XX a. pradžios klasicizmo ir istorizmo laikotarpių paveldas, daugiausiai taikomosios dailės dirbiniai. XIX–XX a. bažnyčios inventorių papildė Vilniaus meistrų Cezario Šteinbergo (1870 m. padarė pacifikalą) ir Mykolo Neviadomskio bei Varšuvos Norblino įmonės liturginiai indai ir procesijų reikmenys, vietoje pasiūti ir išsiuvinėti bei importiniai liturginiai rūbai, kiti siuviniai, baldai. Vilniečio Fabijano Ostrovskio neorokokinis procesijų altorėlis išskirtinas dėl patriotines aspiracijas atskleidžiančių Vilnius bažnyčiose garsėjusių paveikslų (stebuklingojo Aušros vartų Marijos ir Pranciškaus Smuglevičiaus nutapyto „Šv. Petro ir Pauliaus atsisveikinimo) kopijų.
Paskutiniame skyriuje aptariamas XX a. 2 deš. dabartinei bažnyčiai sukurtas dekoras: Aleksandro Zaborskio meninių dirbinių įmonėje Šiauliuose pagaminti mediniai gipsinėmis skulptūromis puošti neogotikiniai altoriai ir sakykla, Antonio Pšeslanskio taip pat Šiauliuose nutapyti paveikslai, rokiškiečio Lauryno Masiliausko darbo baldai ir kiti medžio dirbiniai.
Čedasų bažnyčios dailės paveldas vertingas ne tik istoriniu, meniniu ar tipologiniu atžvilgiu ir lokaliu mastu. Čedasų bažnyčios paveldas liudija apie kintančių istorinių aplinkybių nulemtą Šiaurės Lietuvos regiono bažnytinių meninių užsakymų adresatų kismą. Tyrimas parodė, kad Vilniaus kūrėjai ir meistrai visada buvo Čedasų bažnyčią aprūpinančių užsakovų akiratyje, bet XVIII a. dar orientuotasi į Rygą, XIX a. II p. dėmesį patraukė parapijoms įperkamais tapę sidabru plakiruoti Varšuvos įmonių meninio metalo dirbiniai, o XIX a. pab.–XX a. pr. kreiptasi į šiauliškius menininkus ir vietos meistrą, kurio darbus galima skirti ir amato, ir liaudies meno sritims.