Santrauka

Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios dekoro istorija ir dailės paveldas

Regimanta Stankevičienė

Straipsnyje pirmą kartą išsamiai ir analitiškai pristatoma Antano ir Antaninos (Marikonytės) Kamarauskų 1782 m. funduotos ir jų reguliniams atgailos kanauninkams paskirtos senosios medinės ir 1863 m. pastatytos dabartinės mūrinės Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios dekoro istorija ir in situ išlikusieji meniniai interjero įrangos ir puošybos objektai. Tyrimas vykdytas remiantis tiesiogine (negausia) ir kontekstine literatūra, palyginamąja medžiaga, istoriniais šaltiniais ir apžiūra vietoje, jo eigoje išaiškinta naujų istorinių faktu, meninio paveldo objektų sukūrimo datų ir kūrėjų pavardžių.
Pirmame straipsnio skyriuje pateikiamos žinios apie senosios Suvainiškio bažnyčios meninį ir kitą inventorių, pristatoma ikonografinė dekoro programa, parodanti regulinių kanauninkų dėmesį Jėzaus Kristaus garbinimui ir Švč. Mergelės bei kai kurių šventųjų pagerbimui. Antrajame skyriuje rašoma apie dabartinės bažnyčios dekoravimo XIX a. 7 deš.–XX a. pr. raidą ir jos dekoro ikonografinę programą, atkartojančią ankstesnės bažnyčios programą (nors nuo 1832 m Suvainiškio bažnyčia nebepriklausė regulinių kanauninkų ordinui, o vėliau buvo pastatyta nauja ir naujai dekoruota,  joje puoselėtos senosios pamaldumo tradicijos).
Trečiajame straipsnio skyriuje analizuojamas senosios bažnyčios paveldas: rokoko stiliaus drožiniais dekoruotas, manoma, Latvijos meistrų darbo vargonų prospektas, provincijos skulptorių išdrožtos Nukryžiuotojo skulptūros, ampyro stiliaus krikštykla, senasis šv. apaštalo Jokūbo Vyresniojo paveikslas, taikomosios dailės dirbiniai, t. p. 2 dalmatikos (jos, kaip ir vargonų prospektas, papuoštos bažnyčios fiundatorių herbais). Ketvirtame skyriuje pristatomas dabartinei bažnyčiai sukurtas dekoras: su pastatu vienalaikė sakykla ir mediniai choro, emporų parapetai, 1894 m. pastatyti altoriai, dailininkui Nikodemui Silvanavičiui priskiriami altoriniai Švč, Jėzaus Širdies, Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės ir šv. Jokūbo paveikslai ir 2 neorokoko stiliaus procesijų altorėliai: vienas padarytas prieš 1886 m. ir priskiriamas Fabijono Ostrovskio dirbtuvėms Vilniuje, antras vėlesnis ir, galbūt, jo mokinio Kazimiero Kriščiukaičio darbo.
Suvainiškio bažnyčios dailės paveldas svarbus ne tik lokaliu mastu. Jis reikšmingas regulinių atgailos kanauninkų dvasingumo ir meninio paveldo tyrimams, liudija apie bažnyčios fundatorių indėlį ir kai kuriais akcentais papildo Lietuvos dailės istoriją.